Ar pastatų dekarbonizacija – bendras siekis?

Ar pastatų dekarbonizacija – bendras siekis?

zaliasis pastatas
Asociatyvinė Unsplash nuotr.

Nekilnojamojo turto ir statybos sektorių atstovai supranta savo atsakomybę, nes šie verslai daug prisideda prie pasaulinės klimato kaitos: statybų ir kiti pastatų tvarkymo procesai sukuria apie 21 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Pastatų CO2 emisijos problema, galimi jos sprendimo būdai, politikos gairės, geroji ir blogoji patirtys balandžio 25 d. bus aptariamos Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos rengiamoje konferencijoje „Ar pastatų dekarbonizacija – bendras siekis?“, kuri vyks parodos RESTA 2024 metu Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO.

Tvarumo politikos aplinka skirtinguose pasaulio regionuose yra įvairi ir dinamiška. Pavyzdžiui, Europos Sąjunga numato, kad iki 2030 metų naujiems pastatams būtų privalomi nulinės CO2 emisijos standartai. Dar aukštesni tikslai keliami laikotarpiui iki 2050 metų. Besikeičiant ES direktyvoms, Lietuvos įstatymams ir reglamentams kyla klausimas, ar jie išties veda tvarių sprendimų naujuose ir pertvarkomuose pastatuose link? Kaip pastatų dekorbanizacijos kontekste atrodo Lietuva? Ar gebame ir ar esame pasirengę įvertinti ir mažinti CO2 emisijas pastatuose? Kur, žvelgiant į šiandienos situaciją, turi būti kreipiamas didžiausias dėmesys, kad naujai statomi ir rekonstruojami pastatai darytų kuo mažesnį poveikį aplinkai?

Energinis efektyvumas, CO2 pėdsakas, pastatų tvarumo sertifikavimas, žmogui tinkamo mikroklimato užtikrinimas – aptardami šiuos klausimus kalbame apie tvarų medžiagų ir kitų išteklių naudojimą, pastatų eksploatacinių savybių gerinimą, atsinaujinančios energijos naudojimo didinimą. Tačiau ar to pakanka? Kokių veiksmų nekilnojamojo turto ir statybų sektoriuje privalo imtis valdžios institucijos, statytojai, projektuotojai, rangovai, statybos medžiagų ir įrangos gamintojai, siekdami įvykdyti keliamus tvarumo reikalavimus – šie ir kiti klausimai bus aptariami Lietuvos žaliųjų pastatų profesionalų, kurie savo darbais kuria ir skleidžia tvariųjų pastatų idėjas Lietuvoje, forume. Klausytojai sužinos apie rinkos lyderius kamuojančius klausimus ir drauge ieškosime atsakymų, kuris tvariųjų pastatų kūrimo kelias yra tiesiausias.

Prof. Gintaras Stauskis, architektas urbanistas, menotyros daktaras, VILNIUS TECH Architektūros fakulteto profesorius pristatys temą „CO2 pėdsako mažinimas statiniuose: kelias į ateitį ar į praeitį?“. Liudas Galdikas, BE LIVE Skaitmeninio ir tvaraus projektavimo grupės vadovas, pateiks konkrečius duomenis pristatyme „Tvarūs sertifikuoti pastatai: kiek jų yra?“. Jorūnė Juodžbalytė, „Eika grupė“ Tvarumo ir inovacijų vadovė, papasakos apie FLOW projektą – trečią pastatą Lietuvoje, kuris siekia BREEAM Outstanding New construction sertifikato, ir pasidalys patirtimi, kas lėmė šią įmonės ambiciją ir kodėl tai pavyko. Artūras Banuškevičius, „Samsung“ šildymo produktų specialistas, pasakos apie tvaraus, komfortiško ir išmanaus gyvenamųjų pastatų mikroklimato kūrimą.

32 Flow originalus dydis
Verslo centras „Flow“. „Eika development“ nuotr.

Renginį reziumuos diskusija, kurioje kartu su pranešėjais mintimis dalysis svečiai: Lietuvos architektų rūmų pirmininkas (2019–2023 m.) Lukas Rekevičius ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Architektūros ir inovacijų politikos grupės vyresnysis patarėjas Artūras Sakalauskas. 

Konferencija vyks pirmąją RESTA 2024 parodos dieną – balandžio 25-ąją – LITEXPO 3-iosios salės prezentacijų erdvėje. Pradžia – 13.00 val.

Renginio programa.

Temos: Lietuvos žaliųjų pastatų taryba, pastatų dekarbonizacija, resta 2024

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai