Žmonija nuolat susiduria su įvairiais iššūkiais dėl aplinkos apsaugos, tačiau viena iš galimybių sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir siekti tvarumo – silikatinių medžiagų naudojimas. Šių medžiagų junginiai plačiai taikomi pramonėje, kurie remiasi žaliąja energija ir žiedine ekonomika. KTU Cheminės technologijos fakulteto mokslininkas Tadas Dambrauskas atskleidžia, kaip silikatinės medžiagos gali efektyviai prisidėti prie tvarumo ir ilgalaikio darnaus vystymosi.
Silikatinės medžiagos, sudarytos iš silicio dioksido, dar žinomos kaip smėlis. Net 90 proc. Žemės plutos sudaro silikatai, o tai sukuria platų jų pritaikymą įvairiose srityse – nuo statybų pramonės iki medicinos, rašoma pranešime spaudai.
Vertinant šių medžiagų poveikį aplinkai susiduriama su iššūkiais. Silikatai yra pagrindinės cemento gamybos sudedamosios dalys, kurios skatina didelį kiekį globalinio atšilimo dujų išsiskyrimą, tačiau taip pat svarbų vaidmenį užima saulės energijos gamyboje, kas mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Viena iš silikatinių medžiagų grupių, kuri gali prisidėti prie tvaraus vystymosi – kalcio silikatai. Ši grupė apima įvairius junginius, tačiau viena svarbiausių jų taikymo sričių yra tvarūs sprendimai. Tai aplinkai palankių cementų gamyba, teršalų šalinimas iš vandens ir kitose pažangiose srityse.
Atliekų nauda – kalcio silikatų gamyba
„Kalcio silikatų gamyba iš pramoninių atliekų ne tik skatina tvarų pramonės vystymąsi, bet kartu mažina aplinkos taršą. Šis metodas, mažindamas atliekų kiekį, prisideda prie neigiamo poveikio mažinimo oro, vandens ir dirvožemio kokybei“, – sako KTU mokslininkas.
Be to, naudojant antrines žaliavas gamyboje, galima sumažinti gamtinių išteklių naudojimą ir CO2 išskyrimą. Kalcio silikatų gamyboje antrinių žaliavų ar atliekų naudojimas padeda sumažinti gamtinių išteklių naudojimą. 2022 m. Lietuvoje buvo išgauta apie 1 mln. kubinių metrų klinties, kurios yra svarbiausias kalcio karbonato šaltinis.
Šiandien kalcio silikatai yra sėkmingai naudojami pramonėje, tačiau norint pasiekti didesnį tvarumo lygį, būtinas perėjimas prie antrinių žaliavų gamybos. KTU mokslininko T. Dambrausko teigimu, tyrimai apie atliekų savybes ir technologijas reikalauja didelių investicijų bei laiko, bet tik išsamūs tyrimai gali nustatyti potencialias atliekų panaudojimo sritis.
Bendradarbiavimas tarp mokslininkų ir pramonės ekspertų yra būtinas siekiant įvertinti tiek atliekų perdirbimo išlaidas, tiek technologinius iššūkius.
„Be to, būtina investuoti į infrastruktūrą ir technologinę įrangą, kas lemia jų nepopuliarumą rinkoje. Man teikia džiaugsmą, kad dabar žmonės ir įmonės vis labiau supranta tvarių produktų vertę, todėl yra linkę investuoti į tokius produktus“, – pasakoja KTU mokslininkas T. Dambrauskas.
