Pramoninė teritorija, kažkada atskyrusi Vilniaus Senamiestį nuo Naujamiesčio, keičia savo pavidalą ir, panašu, padės miestiečiams susigrąžinti prarastus ryšius ir patrauklumą. Viena iš šios tendencijos gairių – co-living tipo viešbučio „Solo Society City House Vilnius“ ir gyvenamųjų korpusų kompleksas Šv. Stepono gatvėje, prie pat miesto autobusų stoties, įgyvendintas rekonstravus čia stovėjusius pastatus. Naujasis kompleksas įgavo trijų monumentalių korpusų su dviem uždarais vidaus kiemais pavidalą.
Navigacija
Objekto aprašymas
- Pavadinimas: Viešbučio Šv. Stepono g. 33, Vilniuje rekonstrukcijos projektas
- Vystytojas: UAB „EIKA“
- Statytojas: UAB „Partnerystės projektai trys“ ir UAB „Stepono projektai“
- Projektuotojas: UAB „Senojo miesto architektai”
- Architektai: Gytis Jankauskas, Irina Gečienė, Algis Bielinis, Diana Sabaliauskienė
- Konstruktoriai: UAB „Architektūrinės ir konstrukcinės idėjos“ (Arvydas Stumbras, Ineta Seliutė), UAB „Structus“ (Gediminas Barista, Aivaras Skliutas, Andrej Podgrušyj)
- Interjero dizaineriai: UAB „Dizaino virtuvė“ – Gabija Pažarskytė
- Fasado meninė instaliacija: Antanas Dubra
- Projektavimo metai: 2019–2023
- Bendras pastato plotas: 17 800 kv. m
- Požeminės automobilių stovėjimo aikštelės plotas: 1 970 kv. m
Urbanistinė koncepcija – miestas mieste
Pastato projektavimo užduotį architektai gavo 2019 metais kartu su kvietimu dalyvauti uždarame architektūriniame konkurse. „Užsakovas jau buvo išgryninęs pageidaujamus būsimo pastato techninius ekonominius rodiklius, bet užstatymo urbanistinę koncepciją – vidaus kiemų formavimą, viešųjų ir privačių erdvių išdėstymą, fasadų estetiką ir vizualinę išraišką, stogų siluetą – pasiūlėme mes, įvertinę sklypo padėtį mieste ir gretimybes“, – sako architektai. Užsakovo sumanymas buvo orientuotas į gamybinės bei sandėliavimo teritorijos konversiją į co-living tipo viešbutį su butais, papildant pastatą kitomis funkcijomis, aktualiomis šiai teritorijai. Greta viešbučio ir gyvenamųjų patalpų atsirado kavinės, prekybos bei kitos paslaugos ir gana nemažas skaičius administracinių patalpų 1-ajame pastato aukšte.
Co-living‘o tendencija įgauna pagreitį
Lietuvos neaplenkė visame pasaulyje populiarėjanti bendragyvenimo koncepcija. Didelis užimtumas, didėjantis viengungių skaičius, senėjanti visuomenė paaštrino ne vieną socialinę problemą. Teigiama, kad vienatvė taip pat kenkia sveikatai kaip ir surūkytas cigarečių pakelis per dieną. 2019 metais Kaune įsikūręs „Solo Society City House Kaunas”, šio projekto pirmtakas, nenuvylė vystytojų lūkesčių. Todėl architektų užduotis buvo išspręsti ne tik pastato funkciją, bet ir daugybę kitų užduočių – paruošti integralią pastato urbanistinę koncepciją, formuojant išbaigtą kvartalą; pasiūlyti racionalų viešųjų ir vidinių kvartalo erdvių sprendimą, kontekstualią fasadų architektūrinę išraišką, kiemų želdinimo koncepciją.
Saugomoje teritorijoje esančio pastato stilistikai įtaką padarė istoriniai pastatai
XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje šiame sklype veikė Šv. Stepono turgavietė, o po Antrojo pasaulinio karo teritorija buvo paversta smulkios gamybos ir sandėliavimo zona su utilitariu užstatymu ir ilgą laiką nebuvo efektyviai naudojama, nors yra pačiame miesto centre.
Sovietmečiu greta pastačius Vilniaus centrinę autobusų stotį siekiant išplėsti autobusams skirtą stovėjimo aikštelę, ties Šv. Stepono g. 33 sklypu, dalis Šv. Stepono gatvė buvo atkirsta nuo bendrojo miesto gatvių tinklo, šia gatvės atkarpa nutrauktas transporto ir pėsčiųjų judėjimas. Taip Šv. Stepono gatvė prarado savo tąsą, kas susilpnino ryšius su kitomis miesto dalimis.
Šv. Stepono g. 33 esantis sklypas yra ribojamas trijų gatvių: Panerių, Šv. Stepono ir Punsko, bei yra saugomų vietovių teritorijoje – Vilniaus miesto istorinėje dalyje, vadinamoje Naujamiesčiu ir Vilniaus miesto Senamiesčio vizualinės apsaugos zonoje, todėl projektui buvo keliami specialūs paveldosauginiai ir architektūriniai reikalavimai. Svarbus veiksnys, veikęs fasadų stilistikos pasirinkimą – tai geležinkelio stoties istorinių pastatų ir Naujamiesčio pietinės dalies užstatymas.
„Reaguodami į teritorijos kontekstą ir koloritą, pastatą stengėmės darniai įpinti į šios, sparčiai besikeičiančios miesto dalies, urbanistinį audinį“ – sako architektai. – „Pastatų komplekso tūrine kompozicija, architektūriniais elementais – arkadomis, stogų plastika, architektūrinių detalių proporcijomis, fasadų apdailai parinktais neutraliais, švelnių žemės spalvų deriniais, jaukiu langų sudalijimu, patogių proporcijų ir funkcionaliais balkonais ir terasomis siekėme maksimaliai humanizuoti aplinką.
Labai svarbu buvo sukurti patrauklias, gyvybingas ir saugias erdves, atitinkančias miesto centro charakterį, reaguojančias į konteksto mastelį; suformuoti bendruomenišką ir aplinkai palankią architektūrą, kartu užtikrinant aukštą privatumo lygį viešbučio ir gyvenamųjų korpusų gyventojams, taip pat rajono socialinę infrastruktūrą papildant naujomis paslaugomis. Neimituojant senosios architektūros, bet išlaikant Naujamiesčiui būdingus principus, siekėme, kad pastatas harmoningai užpildytų aplinką ir atitiktų užsakovo programą“.
Papildoma projekto vertė – skersinė jungtis sklypo viduryje tarp Panerių ir Punsko gatvių
Kadangi komplekse vyrauja visuomeninės paskirties patalpos (viešbutis, kavinė, administracinės, prekybos patalpos) užsakovai pritarė architektų idėjai sklypo viduryje įrengti viešąją erdvę – praėjimą, jungiantį Panerių ir Punsko gatves, kuris neabejotinai kuria papildomą vertę tiek pačiam projektui, tiek visam rajonui. Pats pastatas pagal funkciją dalijamas į 3 korpusus su dviem uždarais kiemais. „Pastebėjome, kad sprendimas pasiteisino, jungtis pamėgta gretimų teritorijų gyventojų – nėra poreikio apeiti visą kvartalą, jie mieliau pasinaudoja tik pėstiesiems skirtu praėjimu“, – teigia architektai.
Viešbučiui (I korpusui) skirta rytinė sklypo dalis prie autobusų stoties – 5 aukštų perimetru užstatytas tūris su vidiniu uždaru kiemu, kuriame įrengti 269 kambariai su bendromis erdvėmis: kavine, baru, stalo žaidimų erdvėmis, kino sale, virtuvėmis-valgomaisiais, skalbykla, sporto sale, dviračių saugykla ir kt. patalpomis.
Gyvenamiesiems korpusams (II ir III) ir jų kiemui skirta vakarinė sklypo dalis, besiribojanti su daugiabučio Mindaugo g. 44 / Panerių g. 7 sklypu. Pirmuose pastato aukštuose suprojektuotos įvairių paskirčių komercinės patalpos.
Būstai aktyviam didmiesčio gyventojui
Co-living nuomojami apartamentai daugiau skirti jaunimui: studentams, dirbantiems „aktyviems didmiesčių gyventojams, kuriems reikia patirčių kupino, patogaus apgyvendinimo. Siekiantiems privačios erdvės, tačiau norintiems jaustis ir būti bendruomenės dalimi. Suprantantiems, kad visi esame individualios asmenybės, tačiau dažniausiai siekiame tų pačių dalykų, kurie vienija ir jungia. Visiems ir kiekvienam atskirai”, – deklaruojama vystytojo interneto svetainėje.
Komercinės patalpos skirtos nedideliems biurams, smulkios prekybos ir paslaugų poreikiams. Butai orientuoti į aktyvias šeimas su vaikais ir miestietišką gyvenimo būdą mėgstančius senjorus, pasiūlant gerą susisiekimą ir visą miesto infrastruktūrą šalia namų. Butai suprojektuoti įvairaus dydžio – nuo 1 iki 4 kambarių.
Bendrosios erdvės – ir su atsiveriančia miesto panorama
Viešbučio stogo terasos suprojektuotos bendram naudojimui; patekimai iš koridorių, greta terasų įrengtos renginiams aptarnauti skirtos patalpos, bendro naudojimo virtuvė – valgomasis. Iš terasų atsiveria nuostabus vaizdas tiek į senamiestį, tiek į centrinį miesto susisiekimo terminalą – autobusų ir geležinkelio stotis.
Vakarinėje sklypo dalyje II gyvenamojo korpuso gyventojams skirtos butų terasos įrengtos ant požeminės pastato dalies stogų, beveik visi 1-ojo aukšto butai turi apželdintas asmenines terasas, aptvertas stacionariais vazonais ir tvorelėmis. Ši pastato dalis sulaukė ir pokyčių: „poveikį turėjo tikslesni gretimų pastatų insoliacijos skaičiavimai, todėl, reaguodami į užsakovo pageidavimą, vakarinį kiemą projektavome ne visiškai uždarą, o dalinai atvėrėme jį vakarinei saulei, kas tikrai labai pasiteisino.“
Iššūkis – rasti pusiausvyrą tarp estetinių ir ekonominių vertinimų
Projektavimo eigoje buvo tikrai nemažai pakeitimų įgyvendinant pastato konstrukcijas. Tai susieta tiek su išplanavimo ypatumais, tiek su ekonominiu aspektu, tiek su įgyvendinimo terminais. „Pradėjome nuo monolito bei mūro sprendimų, vėliau nemažą konstrukcijų dalį konstruktoriai keitė į surenkamus gelžbetoninius gaminius. Nemažą poveikį rezultatui padarė projektavimo stadijoje užsakovo atlikti techniniai-ekonominiai vertinimai, kuriuos veikė ir bendri ekonomikos „bangavimo“ aspektai, susieti su pandemija ir karu.
Panaši situacija buvo ir renkantis fasadų ir kitas apdailos medžiagas: reikėjo atrasti balansą tarp to, kas tenkina mus savo estetine išraiška, ir to, kiek sutinka mokėti užsakovas. Matome, kad tikrai buvo galimybė kai kurias vietas išspręsti estetiškiau, gal daugiau investuojant į kokybišką statybos darbų išpildymą; o noro bei pastangų to pasiekti mums, kaip architektams, tikrai netrūko. Užsakovas turėjo nusistatęs griežtus terminus statybos užbaigimui, tad tolesnis pastato erdvių papildymas meno objektais priklausys nuo bendruomenės, kuri juo naudosis“, – pastebi architektai.
Bendrų coliving‘o erdvių interjero sprendimai: penki aukštai – penkios interjero temos
Komplekso co-living‘o „Solo Society City House Vilnius“ interjero projektą rengė UAB „Dizaino virtuvė“. Šios dalies bendrų erdvių interjerai, kaip teigia viena iš interjero bendraautorių Gabija Pažarskytė (interjero studija „Dizaino virtuvė“), nenutolo nuo gyvenimo miesto ritmu koncepcijos, kuri buvo užkoduota jau pačios pastatų padėties centrinėje miesto dalyje – šalia geležinkelio ir autobuso stočių, o taip pat ir architektūrinių pastatų sprendimų.
„Privačiuose apartamentuose yra tai, kas funkcionalu ir būtina žmogui, gyvenančiam aktyvų miesto gyvenimą – patekus į tambūrą, jame yra drabužinė, mini virtuvėlė, kurios pratęsimu tampa darbo stalas kartu su miegamojo zona. Sofos, minkštasuoliai yra poilsiui skirtose bendrose erdvėse, kurios, neskaitant bendrų skalbyklų ir virtuvių, kiekviename aukšte yra skirtingos. Tai – sporto, teniso salė ir bendras kiemelis pirmame aukšte, kino salė antrame aukšte, trečiame – žaidimų erdvės, ketvirtame – bendradarbystės erdvė su biblioteka, skaitykla, viršutiniame – lounge tipo poilsio zona, susitikimų kambariai ir bendra lauko terasa. Tai atspindi co-living‘o filosofiją – kurti draugišką bendruomenę“, – sako G. Pažarskytė.
Interjero autoriai pasiūlė kiekvieną penkiaaukščių pastatų aukštą išskirti atskira tema. Taip pirmas aukštas, kuriame yra didelė bendra erdvė, registratūra, sporto salė, dviračių saugykla ir išėjimas į vidaus kiemelį, atspindi industrinę miesto prigimtį. Tai išreikšta medžiagiškumu – vyrauja atviras betonas, grubesni neapdoroti (raw) paviršiai. Šį įspūdį sustiprina ir metaliniai laiptų turėklai, kylantys į kitus aukštus. Daugiafunkciai baldai suteikia lankstumo, mobilumo šiai erdvei.
Antruose pastatų aukštuose rasime „Old town“ – senamiesčio erdvę, kurią padiktavo ir pastato klinkerio fasadų apdaila. Daugiausia vyrauja klinkeriui būdingos spalvos – tamsiai raudona, gelsva, pilkšva, balta. Juos atliepia ir bendrų virtuvių baldų paviršiai. Trečiame aukšte sukurta parko nuotaika, vyrauja žalsvi, pilkšvi motyvai.
Ketvirtame aukšte – „City“, miesto augimą simbolizuojančio Naujamiesčio ar naujų pastatų dešiniame Neries krante motyvai. Viršutiniame aukšte visas šias temas jungiantis bendras stilius – eklektika.
Tvarumo aspektai – iš F klasės į A+
Pastato statybos rūšis – rekonstrukcija, todėl šiuo projektu statybos techninis reglamentas neįpareigojo pasiekti aukščiausią energinę klasę. Užsakovo užduotis buvo konvertuojant buvusį F energinės klasės administracinį pastatą į viešbučio korpusą pasiekti A energinio naudingumo klasę, o gyvenamiesiems korpusams su administracinėmis ir prekybos patalpomis – A+ energinio naudingumo klasę.
Tvarumo aspektas plačiai išnagrinėtas ir įgyvendintas pradedant nuo statybos ir apdailos medžiagų panaudojimo (kaip pavyzdys: pasirinktų mūrą imituojančių fasadų apdailos plytelių gamybai pakanka 70° C temperatūros. Lyginant su klinkeriu – tai daug tvaresnė apdaila, taip pat gaminama iš natūralių medžiagų), užtikrinant kiemų apželdinimą, lietaus nuotekų infiltracijos į gruntą įrengimą (įrengtas infiltracijos laukas su talpa lietaus rezervuarui, dangos projektuotos maksimaliai laidžios krituliams), įgyvendinant triukšmo poveikio aplinkai ir patalpoms vertinimo rekomendacijas. Teritorijoje buvo atlikti geoekologiniai tyrimai ir pilni archeologiniai tyrimai; išsaugoti esami vertingi medžiai prie gatvių ir sklype, pagerintos jų augimo sąlygos, įrengiant papildomą apželdinimą krūmais, įrengti nauji gatvių elementai Panerių ir Punsko gatvėse, atitinkantys Vilniaus miesto savivaldybės taikomą gatvių standartą.
Pastate įrengta atitinkama šilumos izoliacija, energiškai efektyvios vėdinimo sistemos: kelių tipų rekuperacija su šilumogrąža, energetiškai efektyvūs langai, lauko durys, vitrinos; pritaikyti sandarumo sprendimai. Centralizuotas šildymas, reguliuojama termostatų pagalba šildymo sistema ir šildymo prietaisai. Racionalus visų patalpų LED apšvietimas buvo projektuojamas remiantis skaičiavimais. Išnaudojant sklypo orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu – patalpos puikiai insoliuojamos. Erdvūs langai ir vitrinos kuria šviesias ir šiltas vidines erdves. Atviro perimetrinio užstatymo kiemai yra gerai apšviečiami saulės ir apsaugoti nuo aplinkinės teritorijos triukšmo.
Požeminėje automobilių aikštelėje įrengtos vietos elektromobiliams; saugykloje telpa daug dviračių ir alternatyvių transporto priemonių.
Daugiau dėmesio žaliosioms zonoms nei automobilių stovėjimo aikštelėms
Lengvųjų automobilių parkavimas suprojektuotas vadovaujantis galiojančiais statybos techniniais reglamentais ir taikant miesto centrinei daliai numatytą koeficientą 0,5. Įvertinus aplinkybes, kad co-living‘o gyventojai dažniausiai neturi asmeninių automobilių, bet turi dviračius, naudojasi automobilių dalijimosi platformomis ir pavėžėjų paslaugomis, projektavimo eigoje buvo sumažintas požeminės automobilių saugyklos plotas ir užsakovas nusprendė dalį vietų kompensuoti to paties vystytojo projekte Mindaugo gatvėje. Prie įėjimų į pastato patalpas Panerių ir Punsko gatvėse įrengtos šoninio parkavimo vietos lankytojams.
„Pastato tūryje ir teritorijos tvarkyme išnaudotas esamas reljefo peraukštėjimas, rytinėje dalyje suformuotas cokolis ir įrengti patogūs laiptai prie Šv. Stepono gatvės, suderinant aukščius su gretimybėje parengto Šv. Stepono gatvės rekonstravimo projekto sprendiniais (išduotas statybos leidimas, rengėjas – UAB „Vilniaus planas“). Dar laukiame šio projekto realizacijos, dabar įrengtas laikinas sprendimas – atraminė siena prie rytinės sklypo ribos, kuri ateityje bus pertvarkyta į gatvės želdinių juostą“, – patikslina architektai.
Dėmesys detalėms
Originalios detalės visuomet suteikia individualumo kiekvienam pastatui, tarsi jį įasmenindamos. Vienas įdomesnių sprendimų sklypo sutvarkyme– senojo turgaus grindinio liekanų panaudojimas pastato naujoms nuogrindoms, latakams ir praėjimo takui. Atliekant sklypo archeologinius tyrimus (UAB „Kultūros vertybių paieška“), buvo atidengti fragmentiškai išlikę Šv. Stepono turgavietės grindinių latakai iš akmenų riedulių. Tokiems utilitariems radiniams Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nesiūlė juridinės apsaugos. Sklypo istorinės raidos įprasminimui architektai pasiūlė išsaugoti akmenis: susandėliuoti ir vėliau panaudoti analogiškai funkcijai – lietaus surinkimo latakams, nuogrindoms ir praėjimo įrengimui. „Statybų eigoje vis pasitikrindavome, ar susandėliuoti akmenys nenukeliavo į kokį kitą objektą?“ – sakė projekto autoriai. Architektų, statytojo ir rangovo pastangomis pavyko istorinio grindinio akmenis išsaugoti ir panaudoti kiemų sutvarkyme.
Dar pirminėje projekto stadijoje pagrindiniame co-living‘o fasade buvo skirta vieta autoriniam darbui – meno objektui. Šio akcento meninės išraiškos paieškos buvo savotiška patirtis visiems proceso dalyviams. Menininkas Antanas Dubra sukūrė modernų kūrinį, sudarytą iš 4 metalo plastikos elementų, tiesiogiai susietą su Solo Society idėja. Jame pavaizduoti simboliai – darbas, namai, santykiai ir įvairovė, kas atspindi šio visuomeninio pastato pagrindinę paskirtį. Jis žaismingai atsiskleidžia tamsiuoju paros metu, o dieną praturtina pastatą išraiškingu šviesos ir šešėlio žaismu. Prie menininko kūrinio architektai priderino ir pastato adresų lenteles ant fasadų.
Kraštovaizdžio architektė Ingrida Rauckienė parengė kiemų želdinimo sprendinius; ilgamečių augalų ir krūmų kompozicijos derintos su vejos plotais. Ant požeminės automobilių saugyklos suformuoti kalneliai pagyvina vakarinio kiemo erdvę.
[su_note note_color=”#fbfbf9″ radius=”6″]
Stilingi ir saugūs išorės bei vidaus turėklai
Saikingi, lakoniški komplekso pastatų fasadai reikalauja ir ypatingos atidos detalėms. Vieni tokių elementų tampa langai ir balkonai, kuriems reikalingi ir tvirti bei elegantiški turėklai. Tiek išorės balkonų ir laiptų, tiek vidaus laiptų turėklus pagamino įmonė „Dekometa“, ilgametė architektų ir vystytojų partnerė, laimėjusi šiems darbams paskelbtą konkursą.
Lauko turėklai iš juodojo metalo buvo gaminami ir suvirinami įmonės gamybinėje bazėje, o vėliau, cinkuoti ir padengti milteliniais dažais specializuotose dirbtuvėse, atvežti montuoti į objektą. Vidaus laiptinėms skirti turėklai, pagaminti iš stačiakampio profilio, taip pat buvo dažomi milteliniais dažais: gyvenamojoje dalyje jiems parinktas auksą imituojantis atspalvis, o keletas išorės turėklų dažyti tamsiai mėlyna, beveik grafito, pagal RAL 7016 spalvinį kodą, spalva.
Didžiausio atsakingumo iš įmonės komandos pareikalavo ir balkonų tvirtinimas. Jie buvo keliami į reikiamą aukštį specialiai tam tikslui įmonėje sukonstruota gerve, kuri turėjo išlaikyti numatytas keliamų elementų apkrovas.
Balkonų turėklai buvo tvirtinami tik prie paties balkono betoninio pagrindo, siekiant išvengti intervencijos į fasadų išorines sienas. Atskiri elementai sujungti specialiais nerūdijančio plieno varžtais. Turėklo tvirtinimui naudoti specialūs ankeriai, skirti montavimui į betoną, ant kurių buvo užsukamos veržlės su apvaliomis saugiomis galvutėmis. Saugumą užtikrina ir vertikalus balkono bei laiptinių turėklų dalinimas – kas 99 mm, kad jais negalima būtų laipioti ir 1,2 m aukštis, atitinkantis STR reikalavimus. Tik apatinėje balkonų dalyje pritvirtinta horizontali metalinė juosta, dengianti betoninę balkono plokštę ir sulaikanti smulkius riedančius daiktus.
[su_note note_color=”#fbfbf9″ radius=”6″]
Tvarūs langų sprendimai
Viešbučio ir coliving‘o apartamentų komplekso Šv. Stepono gatvėje langams, balkonų, terasų ir įėjimo durims buvo pasirinkta „GEALAN-LINEAR“ profilių sistema – puikus pavyzdys, įrodantis, jog GEALAN kuria profilių sistemas taip, kad jos atitiktų ir vis griežtėjančius techninius reikalavimus, ir vyraujančias architektūros tendencijas. Šie naujausi 74 mm pločio 6 kamerų plastikiniai ilgaamžiški langų profiliai atitinka ir A++ klasę. Siauras lango rėmas, neprarandant griežčiausių energinės klasės reikalavimų, išgaunamas šiuo profiliu, leidžia didinti stiklų plotą ir atverti daugiau aplinkos, o kartu ir suteikti šviesos patalpoms. Išorinis langų vaizdas derinamas su minimalistine architektūra. Tokie profiliai yra naujovė, kurios laukė ir jau teigiamai įvertino tiek architektai, tiek statytojai – griežtos linijinių formų kampuotos langų konstrukcijos harmoningai įsilieja į lakonišką pastato fasado vaizdą.
74 mm montavimo pločio „GEALAN-LINEAR“ sistema, pagaminta kaip 70 mm profilių segmento evoliucija, užtikrina aukštą stabilumo lygį, o dėl daugiakamerės konstrukcijos ji yra saugesnė, geresnės garso ir šilumos izoliacijos. Sistemai būdingas universalumas, kuris padidina ir jos tvarumą. Profiliai pasižymi ir spalvų bei jų derinių įvairove. Šiam objektui parinkta: viduje – balta, išorėje – daliai langų antracito pilka (RAL 7016) ir nestandartinė (RAL 1035 – Metbrush Brass). Langus ir durų konstrukcijas pagamino UAB „NOVUS LANGAI“.
[su_note note_color=”#fbfbf9″ radius=”6″]
