Pavadinimas: Daugiabučių kvartalas „Parko namai“
Vieta: Kaunas, Krėvos g. 6
Statytojas: „Realinija“
Projekto valdytojas: „Keista“
Architektai: „City Projects“ (Sigita Kėblienė, Ugnė Petrevičiūtė, Simas Glinskis, Gražvydas Sabaliauskas, Marta Orlova)
1-o ir 2-o etapų konstrukcijų darbo projektas: „Projektavimai.lt“ (projekto dalies vadovas Viačeslavas Pantelejevas
3-io etapo konstrukcijų darbo projektas: „Vilniaus architektūros studija“ (projekto dalies vadovas Arūnas Vižinis)
Kraštovaizdžio architektai: „Terra firma LT“ (Linas Ūsas, Rimvydas Markevičius)
Plotas: 20,268 m2
Statybų pabaigos metai: 2023 m.

Greitai augant gyvenamojo nekilnojamojo turto vertei didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kartu kinta urbanistinis miestų audinys. Beveidžių kvartalų plynių kontekste itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokią gyvenamąją architektūrą norime kurti. Ji, kaip bebūtų, sudaro didžiąją miesto dalį, todėl tokio tipo architektūros kokybė tiesiogiai atsispindi ir miesto urbanistiniame charakteryje.

Ši užduotis atrodo ypač nelengva, kalbant apie kūrybą jautriame urbanistiniame kontekste – istorinių rajonų teritorijose, kur privaloma skrupulingai atsižvelgti ne tik į projektavimo ir statybos reglamentus, bet ir miestovaizdžio formavimo taisykles. Tai virsta nebe tuščio lauko žaidimo aikštele, o kompleksinio, į estetikos kontekstą ir ilgaamžiškumą orientuoto projektavimo vieta. Tai tapo didžiausiu iššūkiu ir kartu kūrybiniu varikliuku „City Projects“ architektų komandai, suprojektavusiai naują gyvenamųjų namų kvartalą judrioje Kauno Naujamiesčio teritorijoje.

„Parko namai“ jautrioje urbanistinėje aplinkoje

Esame įpratę matyti tarsi ant mielių augančių daugiabučių projektus, kurie yra taip pat greitai pastatomi. Šįkart architektai turėjo pasikaustyti kantrybe ir uoliai laukti projekto įgyvendinimo. „Parko namų“ iniciatyva užgimė dar 2016 m., o paskutinysis namų etapas buvo užbaigtas tik šiemet. Vienu iš iššūkių buvo architektūros, kuri būtų vizualiai kokybiška ir šiandienos kontekste, sukūrimas. Architektūra, kuri nesivaiko trumpalaikių tendencijų, o įsiklauso į savo aplinkos poreikius, gyventojų norus ir pagarbiai išlaiko vietos vizualinį tęstinumą, taip pat atitikdama šiuolaikinės kūrybos principus.

Statybų procesas – nuo idėjos ir paskutinio tinko potėpio, – reikalauja ne tik įžvalgaus požiūrio į estetiką ir aplinkos vizualinį identitetą, bet ir visų proceso dalyvių komandinio įdirbio. Architektas tampa ne tik kūrėju, bet ir tarpininku, besirūpinančiu visų suinteresuotų pusių lūkesčiais. Šiuo atveju tai įtraukė ir derinimus su Kauno miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos, Kultūros paveldo departamento specialistais, užsakovo lūkesčių išklausymą, esamų aplinkinių namų ir būsimų kvartalo gyventojų poreikių realizavimą. „Daug dėmesio skirta urbanistiniam ir istoriniam kontekstui, planuojamų ir esamų gyvenamųjų patalpų insoliacijai, paveldui, kuris atrodė vertingas, nors ir nebuvo įrašytas į Kultūros paveldo registrą“, – kalba architektė U. Petrevičiūtė. Kuriant projektą, ypač jautraus istorinio konteksto aplinkoje bei aktyvioje kaimynystėje, svarbu pasiekti pagrindinį tikslą, kad objektas suteiktų pridėtinę vertę tiek miestui, tiek jo gyventojams.

Įvairialypė teritorijos aplinka patraukė ne vienos suinteresuotos šalies dėmesį, tarp jų vystytojų, miesto savivaldybės, gyventojų ir kt. Valstybės saugoma Kauno Naujamiesčio teritorija, apsupta įvairios paskirties ir svarbos objektais, tokiais kaip Kauno mečetė, tarptautinė gimnazija, keli tarpukariu statyti paveldo pastatai, o iš šiaurės ir pietų pusių teritoriją apgaubia vešli gamta – Ramybės bei Vytauto parkai. „Nepaisant itin reikšmingos padėties mieste, sklype iki tol stovėjo buvusio „Marso“ fabriko pastatai, dauguma jų statyti 70-ųjų pab.: sandėliai, garažai, kiti pramoninės paskirties pastatai ir keletas XIX a pab. ir tarpukario pramoniniai, administraciniais pastatai. Tad poreikis sklypui suteikti naują funkciją ir humanišką mastelį buvo akivaizdus. – sako U. Petrevičiūtė. – Ši teritorija taip pat puoselėja glaudų ryšį su daugiafunkcine ir judria miesto centro dalimi, todėl ir pačiai architektūrai buvo keliami ypatingai aukšti reikalavimai.“

„Nepaisant itin reikšmingos padėties mieste, sklype iki tol stovėjo buvusio „Marso“ fabriko pastatai, dauguma jų statyti 70-ųjų pab.: sandėliai, garažai, kiti pramoninės paskirties pastatai ir keletas XIX a pab. ir tarpukario pramoniniai, administraciniais pastatai. Tad poreikis sklypui suteikti naują funkciją ir humanišką mastelį buvo akivaizdus“.

„City Projects“ Architektė Ugnė Petrevičiūtė

„Parko namai“ kvartalo architektūros visuma atspindi konteksto aplinką

Gyvenamojo kvartalo koncepcija buvo išgryninta ilgų architektų komandos svarstymų ir diskusijų metu, kartu bendradarbiaujant tiek su užsakovais, specialistais, tiek su visuomene. Planuojant teritoriją buvo kruopščiai tyrinėjamas buvusio užstatymo formavimo pobūdis, planinės struktūros tinklas.

Galutinė kvartalo tūrinė-erdvinė kompozicija atliepia istorijos suformuoto konteksto ir dabartinio įvaizdžio gaires. Reaguojant į Vytauto pr. esamų pastatų aukštingumą, suprojektuoti 4-ių ir 5-ių aukštų su mansarda pastatai, o Krėvos g. 3-jų aukštų su mansarda išklotinė atspindi smulkesnio tūrio ir mastelio supančią aplinką. Atsižvelgiant į Kultūros paveldo specialistų rekomendacijas, išsaugoti vertingi objektai: metalinės kolonos ir vartai, integruoti kaip pastato ir aplinkos elementai. Vartai įkomponuoti vieno iš daugiabučių fasade, kolonos komponuojamos sklypo pietrytinėje dalyje kaip mažosios architektūros elementai.

„Nėra projekto, prie kurio nedirbtų komanda“ – taip apibūdina vidinį procesą architektas Simas Glinskis. Koncepcijos paieškos metu buvo praleistos ilgos valandos bendrose dirbtuvėse. Atsižvelgiant į griežtus paveldo specialistų reikalavimus, fasadų sprendimai buvo ne sykį derinti ir koreguoti, iki kol buvo atrastas visus tenkinantis, šiuolaikiškas ir teritorijos charakterį puoselėjantis rezultatas. „Komanda sukūrė fasadų elementus, panaudojusi spalvas, medžiagas, balkonus, terasas, charakteringus stoglangius pilkame fone, kurie suteikė tūriams smulkesnį mastelį. Kvartalo architektūra tapo „atpažįstama, savita“, – pasakoja architektė Sigita Kėblienė.

Eksterjero išraišką įkvėpė Europos miestų senamiesčio architektūra, kuomet blokuojami siauri skirtingų namų fasadai šlaitiniais stogais: skiriasi aukščiai, spalvos ir net medžiagos, tačiau išlaikoma žavi visuma. „Parko namų“ kvartale šio efekto buvo siekiama derinant skirtingas medžiagas ir spalvas bei integruojant fasadų ritmiką smulkinančius elementus. „Sudėtinės kompozicijos padėjo išlaikyti vientisą kvartalo architektūros charakterį, vengiant atsitiktinių sprendimų“, – sako S. Keblienė.

Tvaraus judėjimo svarba namų ir lauko aplinkoje

Statinė architektūra ir nuolatinis judėjimas erdvėje – neatsiejami dalykai. Keliaujant iš namų į aktyvias miesto centro vietas ir atgal, daugiausia dėmesio atkreipta į gyventojų judėjimo tendencijas bei saugios ir jaukios vidinės teritorijos kūrimą. Statybų metu vidiniame kieme susiformavo du lygiai. Išnaudodami tai, kad 3-io etapo statybos vyko kiek aukštesnėje altitudėje, architektai sukūrė dvi pasyvaus poilsio erdves, tris žaismingas vaikų žaidimo aikšteles ir amfiteatrinius laiptus, leidžiančius ne tik patogiai judėti erdvėje, bet ir džiaugtis unikalia poilsio patirtimi. Kiti mažosios architektūros elementai įsiliejo į vientisą visų 3-jų statybos etapų stilistiką.

Kadangi per pastarąjį dešimtmetį statybų reikalavimai ir tvarumo požiūris sparčiai kito, „City Projects“ architektams neliko nieko kito, kaip tik įsilieti į pokyčių srautą. Pirmieji statybų etapai buvo įgyvendinti pagal tuomečius reikalavimus, tačiau nenusileido aukštesnių klasių pastatams. Pirkėjams pageidaujant buvo įrengtos autonominės rekuperacinės sistemos, o paskutinio etapo metu atsirado ir elektromobilių stovėjimo vietos. „Kalbant apie tvarumą, jis buvo kuriamas architektūriniais sprendimais: naudotos natūralios apdailos medžiagos, kuriama ergonomiška, visiems gyventojams pritaikyta, socialiai tvari aplinka“, – papildo architektas S. Glinskis.