Lina Svaldenienė

Lietuva naujai statomiems gyvenamiesiems namams taiko A++ energinio naudingumo reikalavimą nuo 2021-ųjų pradžios. ES Pastatų energinio naudingumo direktyva nurodo šalims narėms optimalius minimalaus energinio naudingumo reikalavimus peržiūrėti kas penkerius metus, taigi dabartiniai reikalavimai dar galios bent 2,5 metų. Jie skatina išmaniąsias technologijas pastatuose ir aprėpia pastatą ir energiją, naudojamą šildymui, vėsinimui, buitiniam karštam vandeniui, ventiliacijai, įmontuotai apšvietimo įrangai ir kitoms techninėms pastato sistemoms. Šiame „Statyba ir architektūra“ straipsnyje gilinamasi, kaip namų energijos vartojimo efektyvumą veikia apšvietimas ir akustika.

Energijos vartojimo efektyvumas gyvenamuosiuose pastatuose

Energijos vartojimo efektyvumas gyvenamuosiuose namuose yra viena iš priemonių energijai taupyti. Šia pastanga sprendžiamos tiek globalios, tiek ūkio vieneto lygmens problemos. Efektyviau vartojant energiją mažinama namo CO2 emisija, taigi daromas mažesnis poveikis klimato kaitai ir aplinkai apskritai. Tačiau taip pat mažėja būsto išlaikymo išlaidos.

„Tam, kad pastatas būtų energiškai efektyvus, taikomos tam tikros priemonės ir reikalavimai. Tačiau natūralu, kad renkantis arba planuojant ir statant būstą energinis efektyvumas yra tik vienas iš šalutinių reikalavimų. Funkcija, gyvenimo kokybė, geras mikroklimatas, gera savijauta būste eina pirmiau“, – pažymi Remigijus Simanavičius, Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos prezidentas ir UAB „EE plius“ direktorius.

Visi R. Simanavičiaus išvardyti dalykai dera tarpusavyje: energiškai efektyviuose pastatuose keliami reikalavimai temperatūros režimui, taip energijos nuostoliai tampa mažesni ir sunaudojama mažiau elektros.

Pexels.com nuotr.

Apšvietimas ir energijos vartojimo efektyvumas

Energiškai efektyvus pastatas ne tik neviršija pagal tam tikrą metodiką apskaičiuotų šilumos nuostolių, jis ir pačią energiją turi gaminti arba pasiekti efektyviai. A++ klasė reikalauja, kad ne mažiau kaip 50 proc. pirminės energijos (energijos, vartojamos šildymui, vėdinimui, vėsinimui ir apšvietimui) būtų iš atsinaujinančių energijos šaltinių. „Kad namas neviršytų keliamų reikalavimų, net ir atsinaujinančią energiją reikia naudoti efektyviai. Pavyzdžiui, elektros sąnaudos apšvietimui turi neviršyti tam tikros vertės, nes energiškai efektyviame name neturėtų būti labai daug energijos vartojančių įrenginių“, – priduria Žaliųjų pastatų tarybos prezidentas. Pasirinkti geri, kokybiški šviestuvai (tai gali būti taupiosios lempos arba LED) reikšmingai sumažina elektros sąnaudas ir teigiamai veikia energinį pastato efektyvumą. 

Žinoma, į namus privalo patekti ir natūralios šviesos. Langas, jei yra pietinėje, rytinėje, vakarinėje pastato pusėje, šviečiant saulei ne tik sukuria natūralų gerą apšvietimą (ko žmogui taip trūksta mūsų tamsiomis žiemomis), bet ir suteikia kelią papildomai energijai pritekėti. „Šiuo metu vis dar vyrauja mitas, kad energiškai efektyvaus pastato langai turi būti maži. Tai tikrai neatitinka tikrovės, nors natūralu, kad per langus išeina šiek tiek daugiau šilumos. Kadangi dabar langų gamybos technologija reikšmingai pažengusi į priekį, dažnu atveju su didesniais langais netgi lengviau pasiekti reikiamą energetinę klasę, nes langų charakteristikos jau geresnės už norminius reikalavimus“, – aiškina R. Simanavičius. 

Akustika ir energijos vartojimo efektyvumas

Dar vienas mitas apie energiškai efektyvius pastatus perša mintį, kad jeigu namas sandarus, tai pagal nutylėjimą ir jo akustika gera. Akustinių tyrimų centro direktorė Laura Nariūnienė aiškina, kad tai yra du labai skirtingi dalykai ir jų negalima suplakti į vieną. „Energiškai efektyvaus pastato sprendimai yra viena linija, o akustiniai sprendimai – visiškai kita. Jei naudojame medžiagas, kurios užtikrina energinį efektyvumą, tai nereiškia, kad jos bus akustiškai geros. Kai kuriais atvejais būna atvirkščiai, pavyzdžiui, polistirenas yra labai gera šilumos izoliacinė medžiaga, bet jos garso izoliacija prasta.“ 

Projektavimas yra pats svarbiausias etapas parenkant tiek energiškai efektyvius, tiek akustikos sprendinius, nes popieriuje viską galima pataisyti. Siekiant gerų namo akustinių savybių, ne mažiau nei apgalvotai parinkti medžiagas svarbu atsakingai suprojektuoti pastato planą. „Jei projektavimo stadijoje energiniam efektyvumui atliekami teoriniai skaičiavimai, tai ir akustikoje reikia suskaičiuoti ir tuos sprendinius pagrįsti, o nekopijuoti iš Statybos techninio reglamento. Visi juk žino, kiek triukšmo turi atlaikyti siena, perdanga, fasadas… Bet ar projektuotojas šiuos skaičius pagrindžia parinkdamas medžiagas su atitinkama akustine varža?“ –  į pasitaikančias projektavimo spragas dėmesį atkreipė Akustinių tyrimų centro vadovė.

Kaip ir energiniam efektyvumui bei apšvietimui, taip ir akustikai pastate itin svarbūs langai. Pavyzdžiui, šilumos izoliacijai svarbiau inertinės dujos tarp stiklo paketų, o akustikai – stiklo storis. „Tokie niuansai ir akustiniai sprendiniai išbrangina statybas. Bet visa tai reikia projekte apskaičiuoti ir taikyti jų nei per daug, nei per mažai – tiek, kiek numatyta teisės aktuose ir (ar) užsakovo. Žemiausia akustinė klasė yra C, B yra pagerinto akustinio komforto klasė, o A – pati geriausia. Jei pastatas yra A++ energinio naudingumo klasės, tai akustinė jo klasė nebūtinai bus pati aukščiausia“, – mitą paneigia L. Nariūnienė. 

Pexels.com nuotr.

Energija, apšvietimas ir akustika 

Tinkamai suprojektuotas energiškai efektyvus namas pasižymi gyvenimui komforto suteikiančiu apšvietimu ir akustika. Siekiant pagerinti natūralų apšvietimą ir sumažinti triukšmą, itin svarbūs projektuojant priimami sprendimai. Tiek natūralus, tiek dirbtinis apšvietimas koreliuoja su energinio efektyvumo klasėmis, o reikiama akustinė klasė pasiekiama projektavimo sprendimais, kurie nebūtinai sutampa su sprendimais siekiant energiškai efektyvaus namo.