Nors tiek išvaizdos, stiliaus ar architektūros grožis yra subjektyvus dalykas, o dažnai tik ir girdime pasakymą „skonio reikalas“, visgi pastatai daro milžinišką įtaką žmonių gyvenamajai aplinkai. Tokiems objektams formuojant urbanistinį-architektūrinį kontekstą, galime tvirtai teigti, kad svarbu atsižvelgti ne tik į užsakovų ir projektuotojų, bet ir pačių gyventojų nuomonę. O siekiant vizualinės dermės, reikėtų nepamiršti ir istorinio konteksto bei vietovės vizualinio identiteto analizės.

Tačiau taip būna ne visada. Kai kuriose miestuose ir tam tikrais atvejais užsakovai ar projektuotojai gali pasijusti esantys pilnomis pinigų kišenėmis architektūros bethovenais. Kad ir kokios bebūtų aplinkybės, kartais pasauliui tenka išvysti didžiausius architektūros nusivylimus. Įvairių apklausų, ekspertų ir interneto komentatorių nuomone buvo išrinkti 10 bjauriausių pastatų pasaulyje.

10. Pompidou centras Paryžiuje (Prancūzija)

Prie postmodernistinės architektūros prisidėjęs žymusis pastatas, tarp kurio architektų – Richardas Rogersas, gavęs prestižiškiausią architektūros apdovanojimą Prickerio premiją. Daugeliui meno tyrėjų šis grandiozinis pastatas atrodo kaip architektūros kūrybos ir stiliaus, pastato erdvių suvokimo perversmas, kuriame pastatas yra „išverčiamas“ iš vidaus į išorę, o dažnai slepiamos inžinerinės ir konstrukcinės sistemos yra eksponuojamos eksterjere. Tačiau dažnai miesto gyventojams bei Paryžiaus lankytojams jis labiau primena niekad nesibaigiančias statybas, kurias tesinori apeiti ir greičiau užmiršti.

9. J. Edgar Hoover pastatas Vašingtone (JAV)

70-ųjų brutalistinės architektūros pavyzdys visiškai iškrenta iš jautrios JAV sostinės architektūros konteksto. Nuo pat FTB būstinės atidarymo buvo girdėti nepatenkintų atsiliepimų apie pastato išvaizdą. Pradinė architektų „Charles F. Murphy and Associates“ mintis buvo atverti pastatą lankytojams ir darbuotojams, bet dėl teroristinių atakų istorijos šalyje jį pradėjo itin kruopščiai saugoti, o jo brutali natūra sukūrė neprieinamos betono tvirtovės, kuri akylai stebi aplinkinį pasaulį, įvaizdį.

8. MI6 pastatas Londone (Anglija)

Sunku patikėti, kad tai buvo konkursinio darbo laimėtojas, kurio projektą patekė architektas Terry Farrellas. Jo pastato vizija – tai kelių stilių, istorijos ir konteksto kratinys. Sklypo tvarkymo metu buvo nugriauti keli istoriniai pastatai ir buvo atrasta, 1750-aisiais čia veikė stiklo lydymo gamykla – galbūt tai ir paskatino semtis įkvėpimo pastatui su stikliniais blokais? Įkvėptas ir 1930-ųjų industrinės modernizmo architektūros bei senovės actekų ir majų istorinės architektūros, T. Farrellas sukūrė šį nevykusį piramidės formos modernistinį stiklo ir betono mišinį.

7. Nacionalinė Kosovo biblioteka Pristinoje (Kosovas)

Architektas Andrija Mutnjakovičius siekė sukurti universiteto miestelio vizualinę dominantę. Užduotis kaip ir atlikta, vizualiai pastatą tikrai galima pavadinti išskirtiniu, bet ar gerąja prasme – abejotina. Projektavimo kontekstu tapo noras sukurti dviejų tautų jungiamojo ryšio simboliką (tuo metu jautėsi įtampa tarp vietinių albanų ir serbų gyventojų) – taip atsirado kubo ir rutulio formų integracija. Tačiau architektas persistengė su tūrių kiekybe. Nėra aišku, ir kodėl buvo sukurtas metalinis kalėjimo stiliaus raizginys, kuris tikrai nesuteikia pastatui taikos pojūčio.

6. Žižkov televizijos bokštas Pragoje (Čekija)

Architektai, gavę gana standartinę užduotį suprojektuoti televizijos bokštą kartu su prieiga lankytojams, kur būtų restoranas, baras ir panoraminė apžvalgos aikštelė, norėjo, kad šis objektas taptų nepamirštamas ir išskirtinis. Užduotis architektui Vaclavui Aulicky ir inžinieriui Jiriui Kozakui pavyko, bet ar gerąja prasme – klausimas. 1985–1992 m. pastatytas televizijos bokštas jaukiame Prahos senamiestyje atrodo mažų mažiausiai ne vietoje. Jis išsiskiria postmodernistiniu, o gal galima pavadinti ir futuristiniu raketos įvaizdžiu. Tačiau tai dar ne viskas: įsižiūrėjus galima pamatyti bokštu „lipančių“ kūdikių skulptūras, kurios buvo integruotos 2000-aisiais. Nors objekto ir skulptūrų estetiką galima ilgai kritikuoti, visgi šis neįprastas projektas sulaukė daug lankytojų dėmesio.

5. Aoyama Technikos kolegija Tokijuje (Japonija)

Kolegijos pastatas pastatytas urbanistinio projektavimo „nepaliestame“ Tokijo rajone, kuriame vyrauja skirtingų tipų, dydžio ir architektūros pastatai. Tai „chaoso dermė“, kaip sako architektas Makoto Watanabe, kurio pirmasis projektas buvo įgyvendintas dar 1990-aisiais. Idėjos koncepcija paremta bandymu atkurti praeitų amžių architektūros didybę ir išreikšti chaotišką vietovės įvaizdį – sukurti kontroversišką unikalų objektą. Pastato išvaizdą formavo pagal motociklo ir vabzdžio hibridą, integruojant mechanių galūnių tūrį. Nors kūrėjas norėjo sukurti unikalų ir kontrastingą objektą, visgi konteksto ignoravimas dažnai yra laikomas prastu pasirinkimu architektūros praktikoje.

4. Popkultūros muziejus Sietle (JAV)

Franko Gehry projektuoti objektai dažnai laikomi išskirtiniais architektūros monumentais, bet, panašu, kad šį kartą kūrėjas kiek nesuvaldė proceso. 2000 m. pastatyto pastato įvaizdis neatspindi vieningos unikalios išraiškos, o vietoje monumentinio avangardo stiliaus objekto atsirado įvairių tūrių, medžiagų ir spalvų kratinys. Nors iš žmogaus akies perspektyvos kiekviena pastato dalis atrodo išskirtinė, plastiška ir unikali, visgi bendras vaizdas nedera nei su kontekstu, nei kuria vientisumą. Toks rezultatas buvo skaudus ne tik pastato konstruktoriams ir inžinieriams, bet ir miesto gyventojams bei svečiams.

3. Ryugyong viešbutis Phenjane (Šiaurės Korėja)

Tarsi „mirties žvaigždė“, nusileidusi tiesiai iš „Žvaigždžių karų“ kino filmų serijos – nors forma kitokia, bet jausmus sukelia panašius. Šis įmonės „Baikdoosan Architects & Engineers“ projektuotas viešbutis – tai bandymas perspjauti pasaulinę rinką ir pastatyti aukščiausią pasaulyje dangoraižį, kurio po ilgų statybos metų dar iki šiol nepavyko atverti lankytojams. Vis dėlto jis nebuvo apleistas, pastatui paprasčiausiai priskyrė kitokią funkciją – vietoj viešbučio atidarymo, fasaduose integravus LED apšvietimą, buvo rengiami šviesos šou.

2. Nacionalinė Baltarusijos biblioteka Minske (Baltarusija)

Dar viena „mirties žvaigždės“ interpretacija, kuri, atsižvelgus į politines aplinkybes, galbūt ir neiškrenta iš šalies konteksto. Rombikubotaedro (8-ių trikampių ir 18-os kvadratinių plokštumų) tūris, kuriame įsikūrė didžiausia rusų kalba parašytų knygų kolekcija, suprojektuotas architektų Mihailo Vinogradovo ir Viktoro Kramarenko, o pastatytas 2006 m. Pagrindinis pastato įėjimas atsiveria tarsi knyga, ant kurios išraižytos citatos iš Biblijos 19 kalbų. Be išskirtinės formos, ant stogo esančios apžvalgos terasos, šis pastatas nustebina dar ir įspūdingu šviesų šou – bibliotekos fasadai yra visiškai padengti LED apšvietimu. Visgi atsirado nemažai nuomonių, nesutikusių su šiuo architektūros „deimanto“ grožiu.

1. Škotijos parlamento pastatas Edinburge (Škotija)

1999 m. tarptautinį konkursą laimėjo ispanų architekto Enrico Miralleso kurtas projektas Škotijos parlamento būstinei. Po 5-erius metus trukusių statybų pastatas baigtas, bet vietiniams gyventojams šis projektas kėlė nepasitenkinimą dėl skirto per didelio biudžeto, daug metų užsitęsusių statybų ir projekto užsakymo pateikimo užsienio architektui. Nepaisant techninių detalių, objektas sulaukė neigiamų komentarų ir dėl paties išpildymo. Postmodernistinio stiliaus pastatas labiau primena chaotišką formų, tūrių ir linijų kratinį. Žiūrint iš šalies sunku suvokti, kur tiksliai stovi parlamento būstinė, tarsi susiliejusi su aplinkiniu užstatymu, neturinti aiškaus tūrio ir vieningos koncepcijos.

Sąrašas sudarytas pagal didžiąją dalį interneto komentarų, gyventojų apklausas bei specialistų nuomones. O ką manote Jūs – ar pelnytai šiame sąraše atsidūrė kai kurie architektūros „perlai“?