Bet kokie statiniai (pastatai, keliai, pėsčiųjų takai ir pan.) turi turėti pagrindą. Kad statinys būtų stabilus, o jo pagrindas tinkamai apskaičiuotas, reikia žinoti, kokiame grunte jis įrengiamas. Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai atsako į statytojams svarbius klausimus apie grunto sudėtį, jo savybes, statiniui poveikį turinčius požeminius vandenis. Šie tyrimai yra privaloma statinių projektavimo ir statybos proceso dalis, o tyrimų ataskaita – privalomas statinio projekto dokumentas. Apie geologinių tyrimų reikšmę pasakoja bendrovės „Geoinžinerija“ direktorius Marius Šližys.
Geologiniai ir geotechniniai tyrimai – svarbūs duomenys projektuotojams
Geologinių ir geotechninių tyrimų metu įvairiose sklypo vietose atliekami gręžiniai ir kiti lauko bandymai bei imami grunto mėginiai, nustatomi geologiniai sluoksniai, jų išsidėstymas, išsiaiškinama, kokie gruntai juos sudaro, nustatomos fizinės bei mechaninės gruntų savybės.
„Individualioje statyboje į geologinius tyrimus dažnai žiūrima atsainiai, manant, kad jie reikalingi tik statybos leidimui gauti, bet realybėje dėl geologinių tyrimų sukonstruojamas optimaliausias pamato variantas ir namo savininkas gali ramiai miegoti nebijodamas, kad po kurio laiko jį kankins sėdančių pamatų problema. Šie tyrimai namo savininkams leidžia sutaupyti, nes ne tokia reta praktika, kai statybininkai apsidrausdami daro gilesnius pamatus nei reikalauja gruntas“, – pasakoja „Geoinžinerija“ direktorius M. Šližys.
Geologinių ir geotechninių tyrimų yra įvairiausių. Pagrindinis ir dažniausiai atliekamas – statinis zondavimas.
Kai sąlygos sudėtingesnės, atliekamas dinaminis zondavimas, paimami grunto mėginiai, kurie ištiriami laboratorijoje. Tyrimų ataskaita atsispindi inžinierinį geologini pjūvį, geologinius sluoksnius (jų skaičius gali būti įvairus ir priklauso nuo regiono) mechanines grunto savybes ir t. t. Šiais duomenimis naudojasi projektuotojai.
Bendrovės „Geoinžinerija“ nuotr.
Tyrimai reikalingi bet kokiam statiniui
„Geologiniai tyrimai reikalingi ne tik statant naujus namus, bet ir juos rekonstruojant, įrengiant įvairią infrastruktūrą (kelius, pėsčiųjų takus, šlaitus ir t. t.). Atrodytų, kad pėsčiųjų takui nereikia jokių tyrimų, nes tai paprasta, didelių apkrovų nepatirianti infrastruktūra, bet yra ne vienas pavyzdys, kai neatlikus geologinių tyrimų, po kurio laiko tako dalis pasislenka“, – pasakoja M. Šližys.
Geologiniai tyrimai nustato požeminius vandenis, kas yra labai svarbu bet kokiam statiniui. Jie atsako į klausimą, ar sklype esantis gruntas sugers lietaus vandenį, ar jame telkšos balos. Net klojant kieme trinkelių aikštelę reikia geologinių tyrimų, kad žinotume, koks turėtų būti pagrindo storis. Labai svarbūs geologiniai tyrimai yra įrengiant vietinius nuotekų tinklus.
Bendrovės „Geoinžinerija“ nuotr.
Mitai apie gruntą: kita vieta, kitas ir gruntas
„Klaidinga manyti, kad šalia esančiuose sklypuose gruntas bus toks pats: mechaninės ir fizinės grunto savybės gali labai skirtis. Jos skiriasi net skirtingose to paties sklypo vietose. Praktika rodo, kad vienodų gruntų nėra: kitas gręžinys – jau kitoks gruntas. Vizualiai gruntai gali būti panašūs, bet jų savybės visada skiriasi. Todėl labai svarbu ištirti gruntą, o ne vertinti jį pagal kaimyno situaciją.
Bendroje namo sąmatoje geologiniai grunto tyrimai sudaro labai nedidelę išlaidų dalį, užtat dažnai jie leidžia ir sutaupyti ir visais atvejais užtikrina ramų miegą. Galiu pasakyti, kad vystytojai, kurie nors kartą buvo susidūrę su problemomis, visada užsako geologinius tyrimus, nes žino, kad problemos gali gerokai padidinti pamatų statybos kainą ar net priversti keisti projektą ir darbus pradėti iš naujo“, – pastebi „Geoinžinerija“ direktorius M. Šližys.
Bendrovės „Geoinžinerija“ nuotr.
