Londone įsikūrusios architektūros studijos „Waugh Thistleton“ architektai sukūrė urbanistinės miesto plėtros projektą „Trenezia“, kuris Norvegijos pakrantės miestą paverstų išskirtiniu nulinės anglies dvideginio emisijos pavyzdžiu.
[su_note note_color=”#fbfbf9″ radius=”6″]Vieta: Bergenas, Norvegija
Architektai: „Waugh Thistleton Architects“
Metai: 2019
[/su_note]Ši architektūros studija yra pasaulinė inžinerinės medienos lyderė ir aukštųjų medinių pastatų srities pradininkė, turinti patirties pristatant įvairius pastatų tipus, įskaitant būstą už prieinamą kainą, privačių gyvenamųjų namų projektus, biurus ir komercines patalpas bei mišraus naudojimo, kultūros ir laisvalaikio paslaugas.
„Waugh Thistleton Architects“ įsipareigojimas naudoti medienos konstrukcijas pelnė tarptautinę reputaciją ekologiškai tvarios architektūros ir dizaino srityje. Siekdami atgaivinti Norvegijos miestą Bergeną, jie pristatė rajoną ant vandens, kuris įkūnija daugelį šiuolaikinių tvaraus dizaino principų.
Sukurtas bendradarbiaujant su vietos architektais „Artec“, „Urban System Design“ ir kraštovaizdžio dizaino įmonės „East“, nulinės anglies dvideginio emisijos planas „Trenezia“ buvo pasiūlytas BOB – Norvegijos būsto asociacijai, kurios tikslas yra skatinti tvarią miestų plėtrą. Be tvarių dizaino idėjų skatinimo, „Trenezia“ siekia atgaivinti Bergeno miesto centrą, kuris, pasak architektų, šiuo metu kenčia nuo gyventojų skaičiaus mažėjimo, kadangi žmonės vis sparčiau keliasi gyventi į privačius namus miesto pakraštyje.
Apsuptas net 7 kalnų ir vandens kraštovaizdžio, Bergeno miesto centras turi išties mažai vietos plėtrai. Būtent dėl to architektai nusprendė sukurti projektą ant vandens. „Lungegårdsvannet“ yra įsikūrusi puikioje vietoje – tarp istorinio miesto ir naujojo kultūros menų centro rytuose. Tai tiesiog ideali vieta naujam kultūros ir gyvenamajam centrui sukurti“, – pasakoja „Waugh Thistleton Architects“ komanda. „Trenezia“ yra tikslingai ir jautriai į aplinką atsižvelgiančio dizaino pavyzdys.
Mišraus naudojimo projektą sudaro daugiau nei 1600 namų, jis suprojektuotas ant Lungegårdsvann įlankos, skiriančios miesto centrą nuo pietinių miesto rajonų. Energijos poreikis ir anglies pėdsakas projekte „Trenezia“ sumažinamas atsižvelgiant į konkrečiai vietai pritaikytą, aplinką tausojantį dizainą ir naudojant inžinerinę medieną kaip pagrindinę statybinę medžiagą visiems namams.
Kaip „centrinis stuburas“ suprojektuotas medinių lentų tiltas, jungiantis dvi miesto dalis. Kartu su visu projektu, šis takas jungia ir naujas viešąsias erdves, tarp jų ir baseiną, buriavimo klubą, mažmeninės prekybos, pasirodymų erdves ir kavines. Už promenadų – daugiau nei 1600 gyvenamųjų būstų. Naujieji namai pabrėžia kartų sąveiką ir siūlo įvairų naujų namų asortimentą, tenkinantį skirtingus jaunų šeimų, studentų ir pagyvenusių žmonių poreikius, sukuriant erdvę kurtis naujai kartų bendruomenei. Visi pastatai, kurie suprojektuoti iš medienos, atkartoja žymių Bergeno medinių namų dvišlaites stogo linijas, kurios padėjo miestui pelnyti vietą UNESCO pasaulio paveldo sąraše.
„Projekto dizainas dėl savo formos atsižvelgia į vietinį klimatą, sukurdamas savotiškus saulės koridorius per visą „Trenezios“ teritoriją, kad padidintų saulės ir dienos šviesą kiekvienuose namuose, – pasakoja projekto architektai. – Gyvenamieji namai išdėstyti tarsi pirštai, kuriuos atskiria kanalai su individualiais ir bendrais laivų švartavimosi punktais ir gyventojams skirtais pontonais, taip sukuriant patogią aplinką, kur žmonės gali būti sveiki, laimingi ir produktyvūs.“
Aplinką tausojantis dizainas, mažas energijos ir vandens suvartojimas, mažas atliekų susidarymas yra svarbiausi techninio projekto ramsčiai. Viso projekto medžiagiškumui pasirinktos šiuolaikinės medienos konstrukcijos iki minimumo sumažina statybų metu išmetamo CO2 kiekį. „Waugh Thistleton Architects“ sukurtas projektas „Trenezia“ demonstruoja pasaulinę klasę, kaip kurti tikrai tvarų dizainą ir gyvenimo būdą tiek aplinkos, tiek socialiniu požiūriu.
[su_note note_color=”#fbfbf9″ radius=”6″]Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2021 birželis-liepa
Norite žurnalo tiesiai į namus ar biurą?
[/su_note]