Estijoje įsikūrusi „Summus Capital“ OÜ pernai padidino nekilnojamojo turto investicijų portfelį nuo 194 mln. iki 345 mln. eurų. Pasak įmonės atstovų, tarp artimiausių planų – tolimesnės investicijos į Baltijos šalių bei tiesioginę pridėtinę vertę turinčius objektus.
„Summus Capital“ portfelį sudaro net 11 nekilnojamo turto objektų, tarp kurių Estijoje rikiuojasi „De La Gardie“, „Veerenni 1“,“ Veerenni 2“, „Auriga“, „Punane 56“ ir kiti. Likusi dalis – pernai įsigytas prekybos centras „Riga Plaza“ Latvijoje, Park Town „East Hill“ ir „West Hill“ verslo centrai, prekybos centras „Nordika“ bei BOD grupės aukštųjų technologijų centras Lietuvoje. Bendras įmonės nuomojamas plotas yra 182 650 kv. m, kuriame veikia apie 350 nuomininkų. Svertinis vidutinis nepasibaigęs portfelio nuomos terminas viršija 7 metus, o paskolų ir portfelio vertės santykis išlieka ties 55 proc.
„Summus Capital“ portfelio dydis šiuo metu pasiekė 345 mln. eurų. Bendrovės 2020 m. konsoliduotos metinės pajamos dėl įsigyjimų padidėjo 15 proc. iki 17,7 mln. eurų.
Kaip teigia įmonės stebėtojų tarybos pirmininkas Borisas Skvortsovas, bendrovė ateitį mato investuojant į tvarius ir pridėtinę vertę turinčius nekilnojamo turto objektus. Todėl, pasak jo, „Summus Capital planuoja investuoti laisvą pinigų srautą ir į naujus objektus Baltijos šalių rinkoje. Investicijos finansuojamos ir papildomais šaltiniais – banko paskolomis ir obligacijomis.
„Summus Capital“ OÜ yra nekilnojamojo turto grupė, įkurta 2013 m., valdanti investicijų portfelį Baltijos šalyse. Gerai diversifikuotas komercinio nekilnojamojo turto portfelis apima mažmeninės prekybos, biurų, logistikos, industrinius bei medicinos segmentus.
Pasak įmonės valdybos nario Hanneso Pihlo, „Summus Capital“ investavimo strategija yra pagrįsta tvarų pinigų srautą kuriančiu komerciniu nekilnojamuoju turtu, kuris yra orientuotas į ilgalaikę vertę ir turi stiprią nuomininkų bazę. Nekilnojamojo turto pasirinkimo kriterijai numato, kad bet kurio sektoriaus dalis neturėtų viršyti 50 proc. bendrojo portfelio, vadinamųjų „inkarinių“ nuomininkų dalis portfelio grynųjų pinigų sraute turėtų siekti bent 50 proc., o minimalus investicijų dydis į vieną objektą turėtų sudaryti ne mažiau nei 10 mln. eurų.
