Prognozuojama, kad nuo 2030 metų „Rail Baltica“ keleiviniai traukiniai tarp Varšuvos ir Talino kasmet perveš daugiau kaip 4,5 mln. keliautojų. Tikimasi, kad greitieji keleiviniai traukiniai ne tik į Baltijos šalis pritrauks naujų turistų iš užsienio, bet koreguos ir Lietuvos gyventojų keliavimo įpročius.
Tikisi keliavimo revoliucijos
„Kartu su „Rail Baltica“ atėjimu tikimės ir tam tikros viešojo transporto revoliucijos Lietuvoje. Keleiviniai traukiniai jau dabar tapo labai patrauklia alternatyva kitoms transporto rūšims, pavyzdžiui tarp Vilniaus ir Kauno bei Klaipėdos maršrutai perveža tikrai daug keleivių, matome, kad tai rimtas konkurentas automobiliams. Nauja geležinkelio linija nuo Lenkijos iki Lenkijos ir jungtis nuo Vilniaus iki jos atvers dar daugiau galimybių keliaujantiems“, – sako bendrovės „LG keleiviams“ generalinis direktorius Linas Baužys.
„Pagal numatytą „Rail Baltica“ įgyvendinimo planą jau nuo 2026-ųjų moderni europietiško standarto traukinių linija pradės veikti nuo Kauno iki Latvijos per Panevėžį. Pastarojo miesto ir rajono gyventojams atsiras galimybė ganėtinai greitai pasiekti Vilnių ir pajūrį traukiniu“, – pažymėjo L. Baužys.
Jo teigimu, Lietuvai taip pat galima sekti Šveicarijos pavyzdžiu, kai visuomeninis transportas organizuojamas taip, kad autobusai suderinami su traukinių tvarkaraščiais ir priveža keleivius iš atokesnių gyvenviečių, bet nekonkuruoja tarpusavyje ilguose maršrutuose.
L. Baužio įsitikinimu, „Rail Baltica“ padės plėtoti ir tarptautinį turizmą. „Pritrauksime ne vien traukiniais keliauti mėgstančius turistus. Jau dabar Vilniaus oro uostas turi ribotas plėtros galimybes. Pradėjus veikti „Rail Baltica“ Vilnius iš Kauno oro uosto bus pasiekiamas per 35 minutes, kas užsienio turistams patrauklu, lengvai pasiekiama Klaipėda, tad patogesni tapsime ir orlaiviais galutinį tašką mėgstantiems pasiekti keliautojams“, – pasakoja L. Baužys.
Traukinius renkasi dėl ekologijos ir patogumo
„Žinoma, pirminis „Rail Baltica“ tikslas – vežti krovinius, tokia šios linijos ekonominė nauda. Bet patogus ir greitas susisiekimas tarp kai kurių šalies miestų, greitai pasiekiamos kaimyninių šalių sostinės tikrai turės įtakos ir mūsų keliavimo įpročiams. Taip pat galima tikėtis daugiau turistų iš Europos, kur keliavimas traukiniais yra populiarus“, – sako judumo ekspertė dr. Kristina Gaučė.
Specialistė abejoja, ar „Rail Baltica“ greitieji traukiniai iš esmės pakeis kasdienius keliavimo įpročius, ne tik dėl to, kad žmonėms sunku keistis, tačiau labiausiai dėl to, kad kasdieninė švytuoklinė migracija tarp miestų, kuriuos sujungs „Rail Baltica“ nėra esminė (pavyzdžiui, lyginant su kelionėmis iš Vilniaus regiono į Vilnių). Tačiau tikrai atsiras tokių, kurie persės iš automobilių į traukinius. „Aš pati, kai yra galimybė rinktis, visada renkuosi traukinį, nepriklausomai nuo jo greičio. Žmonės jį rinksis ne tik dėl laiko ekonomijos, ekologinių sumetimų bet ir dėl to, kad važiuojant traukiniu gali dirbti, skaityti, bendrauti, žiūrėti filmus ir daryti kitus darbus. Tad tokių žmonių tikrai bus“, – sako K. Gaučė.
Pasak jos, ypatingai „Rail Baltica“poveikį turėtų pajusti Panevėžio ir Marijampolės gyventojai, kuriems atsiras greitas susisiekimas su Kaunu, o panevėžiečiams ir su Ryga. Tai gali turėti įtakos renkantis mokymosi vietą studentams ar net darbą kitame mieste.
Sulauksime daugiau turistų
Tačiau K. Gaučės įsitikinimu, „Rail Baltica“ turėtų išjudinti turizmo sektorių, ypač jei sklandžiai pradės funkcionuoti vieningo Europos traukinių bilieto „Inter Rail“ sistema. Tikėtina, kad daugiau lietuvių rinksis savaitgalius praleisti kaimyninių šalių sostinėse, o į Lietuvą atvyks traukiniais keliauti mėgstantys europiečiai, nes tai bus nauja neišbandyta kryptis.
Viešosios įstaigos „Kaunas IN“ specialistų skaičiavimu pradėjus kursuoti greitiesiems „Rail Baltica“ traukiniams turistų srautas Kaune gali išaugti iki 5 proc. prie dabar planuojamo turistų augimo. Daugiausiai turistų tikimasi sulaukti iš Latvijos, Estijos, Suomijos, Lenkijos ir Vokietijos. Šių turistų skaičius Kaune gali išaugti iki 15 proc.
„Europinės geležinkelio linijos, kuri sujungtų Lietuvą su Europa, poreikis jaučiamas jau seniai. Turistai europiečiai įpratę patogiai keliauti traukiniais, todėl dažnai sulaukiame individualiai keliaujančių turistų klausimų apie galimybes keliauti traukiniais tarp Baltijos šalių ir Varšuvos“, – sako „Kaunas IN“ Turizmo skyriaus vadovė Inga Pažereckaitė-Kalėdienė.
Į Varšuvą – per mažiau nei 5 val.
Pagal dabartinius „Rail Baltica“ skaičiavimus, kelionė iš Panevėžio į Kauną truks 38 minutes, iš Vilniaus į Kauną – 36 minutes. Taip pat greitas susisiekimas bus su kaimyninių šalių sostinėmis. Pavyzdžiui kelionė traukinių iš Kauno į Rygą truks apie 1,5 val., iš Panevėžio šį miestą pasieksime mažiau nei per valandą. Iš Kauno iki Talino traukiniu keliausime 3,5 val., o iki Varšuvos nepilnas 5 valandas. Iš šio miesto traukiniais lengvai pasiekiami beveik visi kiti Europos didmiesčiai.
