Vienas ryškiausių šių dienų architektūros akcentų ir neabejotinai populiariausių statybos sprendimų – aliuminio konstrukcijų sistemos. Specialistai sutaria – jos pakeitė šiuolaikinę architektūrą, tačiau kokių naujovių žada technologijų amžiaus rytojus?

[su_quote cite=”Sigitas KUNCEVIČIUS”]Nors šiuo metu aliuminio konstrukcijos, ypač kalbant apie didelės apimties pastatų statybą, yra pats parankiausias sprendimas, ateityje jos, panašu, turės rimtų konkurentų.[/su_quote]

Efektyvumas negali būti savitikslis

Fasadinės aliuminio konstrukcijų sistemos šiandien jokia naujiena. Atsiradusios XX amžiaus viduryje, jos itin išpopuliarėjo jo pabaigoje. Tai nėra visiškai nauja konstrukcijos koncepcija, kuri galėtų ką nors iš esmės pakeisti šių dienų architektūroje, bet, kaip ir kiekviena kita technologija, ši taip pat nuolat tobulinama. Aliuminio fasadų sistemos tapo viena tokių konstrukcijų, be kurių šių dienų architektūra neįsivaizduojama.

Dažnai statybos ekspertai kelia klausimą, ar aliuminio fasadų konstrukcijos yra pats tinkamiausias sprendimas tvariai statybai ir energiją taupantiems pastatams? Architektas Sigitas Kuncevičius atkreipė dėmesį, kad tvarumo aspektų labai daug, o kokybiškos statybinės medžiagos šiandien paprastai be išlygų atitinka tvarumo kriterijus.

„Aliuminis, kaip medžiaga, pasižymi tokiomis savybėmis kaip laidumas šalčiui ar polinkis į tam tikras deformacijas. Į šias savybes projektuotojams privalu atkreipti dėmesį. Energinio naudingumo tema ir jos problematika mūsų dienomis nėra iki galo išdiskutuota, nes niekam nekyla klausimų, kad šių dienų pastatai turi būti energetiškai efektyvūs, kol kas daugiausia klausimų kelia ribos. Kartais užsibrėžiama pasiekti tokių rodiklių, kurie sunkiai dera su turimo laiko terminais, šalies ekonominiu išsivystymu ar pan.“, – sakė S. Kuncevičius.

Architektas pabrėžė, kad energinis naudingumas negali būti savitikslis. Pašnekovas prisiminė atvejus savo praktikoje, kai prieinama prie tokių absurdiškų dalykų, kuomet žmogus, galima sakyti, uždaromas sandarioje erdvėje – kas, tikėtina, prieštarauja jo prigimčiai. Kolegos architektai pajuokauja, klausdami, „ar jūs norėtumėte gyventi termose?“ Norinčiųjų paprastai neatsiranda.

Šios konstrukcijos ir jų medžiagiškumas labiau sietinas su tomis galimybėmis, kurios labiau atspindi šiandienės architektūros tendencijas ir siekius – architektūrinė forma tampa vis sudėtingesnė, joje vis daugiau plastikos. Tad aliuminis, kaip medžiaga, architektams leidžia įgyvendinti įvairiausius sumanymus“, – kalbėjo architektas.

Aliuminis turi ir konkurentų

Nors šiuo metu aliuminio konstrukcijos, ypač kalbant apie didelės apimties pastatų statybą, yra pats parankiausias sprendimas, ateityje jos, panašu, turės rimtų konkurentų. „Jau esama eksperimentinių projektų ir galima daryti prielaidą, kad ateitis priklauso kiek kitokioms medžiagoms“, – prognozavo S. Kuncevičius. Kaip vieną perspektyviausių konkurentų aliuminio konstrukcijoms architektas įvardijo anglies pluoštą.

„Teko matyti langų sistemas, kurios buvo suprojektuotos ir pagamintos naudojant šią medžiagą. Ji pasižymi kitomis savybėmis nei aliuminis: neturi tokių deformacijų, nereikalauja vadinamųjų šalčio tiltelių įvedimo. Aliuminio fasadus pakeisti gali ir juodojo plieno fasadų sistemos – tokios jau projektuojamos ir gaminamos“, – atkreipė dėmesį architektas. Neretai architektams tokios sistemos yra patrauklesnės, nes yra „lieknesnės“, gali turėti retesnį atidalijimą, atveria platesnį optinį vaizdą.

Nepakeičiamas ir baldų gamyboje

Aliuminio konstrukcijos naudojamos ne tik fasadų sistemoms, ši medžiaga gana plačiai pasitelkiama ir interjere. Aliuminis – nepamainoma medžiaga baldų gamyboje, be jo neišsiverčia daugelis baldinių sistemų. Jis ypač dažnai naudojamas transformuojamųjų baldų ar interjero elementų gamybai.

Aliuminis išskirtinis tuo, kad naudojamas ne tik daikto funkcionalumui sukurti, tam tikros iš šios medžiagos pagamintos detalės neretai būna eksponuojamos ir baldo išorėje bei prisideda prie estetinio vaizdo kūrimo.

Anot architekto, šių dienų statyboje dominuojančios medžiagos yra betonas, plienas, stiklas ir aliuminis. „Į svarbiausiųjų penketuką pamažu sugrįžo medis, kuris tapo natūralumo stygių kompensuojanti medžiaga. Medžio konstrukcijos ne tik suteikia tam tikro šiltumo, bet ir puikiai įsilieja į architektūrines kompozicijas. Galimas net toks fasadų ar langų sistemų komponavimas, kai statinio išorėje naudojamas konstrukcijos ilgaamžiškumą ir kokybę užtikrinantis aliuminis derinamas su medžio rėmu, kuris sėkmingai pereina į interjerą. Tokių medžiagų komponavimas ir derinimas yra labai prasmingas“, – įsitikinęs S. Kuncevičius.

[su_quote cite=”Antanas GVILDYS”]Šiuolaikinės technologijos ir tobulėjančios aliuminio fasadų konstrukcijos leidžia projektuotojams ne tik drąsiau įgyvendinti ambicingas idėjas, bet ir lemia didesnį vidaus statinių komfortą.[/su_quote]

Technologijos skuba į rytojų

Architektas Antanas Gvildys priminė, kad plieno, aliuminio ir stiklo fasadai tiek Amerikoje, tiek Europoje naudojami jau labai seniai, o atsiradus naujoms technologijoms, turime ir naujų architektūros galimybių – tokių kaip ištisinio stiklo fasadai ir daug įvairesnės formos.

„Gyvenimas juk nestovi vietoje, technologijos tobulėja. Stiklo, kaip medžiagos, ir stiklo paketų atsiradimas bei panaudojimas keitėsi. Imti gaminti stiklo paketai, turintys labai dideles šilumines varžas, atsirado galimybė panaudoti jų didesnius plotus, sykiu sutaupyti energijos. Technologijų progresas suteikė galimybę statyboje naudoti vadinamuosius saulės kontrolės stiklus, kurie neleidžia per daug patalpoms įkaisti. Jau naudojami ir fotochrominiai stiklai, kurie nuo šviesos ar saulės energijos srauto intensyvėjimo ima automatiškai tamsėti, o šviesos srautui mažėjant, tokie stiklai gali išskaidrėti iki superpermatomų“, – apie naujas technologijas ir architektūrines galimybes pasakojo pašnekovas.

Naujos formos galimybės

Pasak A. Gvildžio, aliuminio rėmų šiandien gali būti pačių įvairiausių – laikantys, nelaikantys, kabantys, susukti ir kt. Tokie sprendimai leidžia naudoti ne įprastines stačiakampes formas, kaip kad atrodė pirmieji pastatai, įmanoma išgauti kreivalinijinius, sferinius ir kitokius siluetus, kas architektūrai suteikia ne tik naujų formų, bet ir naujų formos galimybių.

Šiuolaikinės technologijos ir tobulėjančios aliuminio fasadų konstrukcijos leidžia projektuotojams ne tik drąsiau įgyvendinti ambicingas idėjas, bet ir lemia didesnį vidaus statinių komfortą. „Su technologijų pažanga vykstantys pokyčiai leidžia atsirasti tokiems naujiems veiksniams kaip saugumas. Esama sistemų, kurios apsaugotos specialiomis plėvelėmis, kurių pralaužti, pramušti ar peršauti praktiškai neįmanoma“, – sakė architektas.

Aliuminio išpopuliarėjimas ir energinio saugumo siekis, anot pašnekovo, papildė vienas kitą ir savotiškai prisidėjo prie abipusės sėkmės. Juolab kad energinio naudingumo reikalavimai dažniausiai nėra laužti iš piršto. Suprantama, kad norima taupyti energiją, sykiu tą leidžia daryti ir technologinės galimybės. Jei vietoj stiklo rinktumėmės statyti aklinas sienas, tam, kad gautume norimos šiluminės varžos rezultatus, šios sienos turėtų būti gana storos ir sunkios.

Esama ir dar vieno energinio aspekto: nors dažnai siekiama taupyti paties pastato suvartojamą energiją, bet itin daug energijos sunaudojama statybinių medžiagų gamybai – plytoms, betonui, akmens vatai ir kt.

Dvigubi fasadai – dvigubos galimybės

Be įprastų rėmo ir stiklo sistemų konstrukcijų populiarėja vadinamieji dvigubi ar hibridiniai fasadai. „Mums teko dirbti prie verslo centro „k29“ projekto, kuriame įrenti tokie dvigubi fasadai, kai tarp vidinio ir išorinio fasado galima praeiti. Būna ir tokių vadinamųjų hibridinių fasadų pavyzdžių, kai stiklai yra netoli vienas nuo kito. Tokie sprendimai gelbsti ne tik taupant energiją, bet ir sukuria garso izoliaciją. Tokie sprendimai itin funkcionalūs statiniuose, kurie yra prie intensyvaus eismo magistralių, kur tvyro didelė triukšmo tarša. Tarp stiklų galima sukonstruoti žaliuzes ir jos bus apsaugotos nuo šalutinio aplinkos poveikio ir tarnaus ilgiau“, – pabrėžė pašnekovas.

Ši technologija, anot architekto, turi dar vieną pranašumą – vėdinimo sistemose esantis oras gali būti naudojamas tiek šildymui, tiek šaldymui. „Oras gali būti paimamas iš šiaurinės pastato pusės ir naktį atvėsintas pučiamas į patalpas. Taip bent iki pietų nereikia pastato vėsinti – saulė nespėja prikaitinti patalpų. Galimas ir atvirkštinis variantas, kai šildymo sistemomis galima panaudoti tarp dviejų fasado stiklo sluoksnių esantį orą, taip šildymui prireiks mažiau energijos“, – sakė A. Gvildys.

Specialistai tvirtina – aliuminio fasadų sistemos suteikia daug galimybių, o architektui tenkanti užduotis – pasinaudoti šiomis galimybėmis taip, kad būtų išlaikyta estetika, sykiu išsaugotas funkcionalumas.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2019 sausis.