„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2018 metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,3 proc. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 2,9 proc. (2018 metų birželį metinis augimas sudarė 3,1 proc.).
2018 metų liepos mėnesį sostinėje užfiksuotas 0,2 proc. butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.481 Eur (+2 Eur/m²). Nuo pastarojo žemiausio butų kainų lygio Vilniuje, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, butų kainos vidutiniškai išaugo 28,3 proc. (+327 Eur/m²). Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje liepos mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,3 proc., 0,8 proc. ir 1,6 proc. butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.052 Eur (+4 Eur/m²), 638 Eur (+5 Eur/m²) ir 613 Eur (+10 Eur/m²). Klaipėdoje butų kainų pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinė kvadratinio metro kaina išliko tokia pati kaip ir birželį – ir 1.057 Eur.
Per metus (2018 metų liepos mėnesį, palyginti su 2017 metų liepos mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Panevėžyje – 8,4 proc., Šiauliuose – 5,3 proc., Kaune – 4,4 proc., Klaipėdoje – 2,6 proc. ir Vilniuje – 1,9 proc.
„Šiais metais šalies didmiesčių butų segmente ir toliau fiksuojami teigiami rodikliai. Nepaisant nevienodo butų kainų pokyčio tempo konkrečiuose šalies miestuose, iš esmės visur stebime tolimesnį jų pardavimo kainų kilimą. Jeigu šalies sostinėje metinis butų pardavimo kainų augimas nuo 2017 metų pradžios mažėjo, tai likusiuose šalies didmiesčiuose toliau buvo stebimas stabilus, o kai kur ir spartesnis augimas“, – teigia „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.
Tuo tarpu pinigų kiekis išleidžiamas butams įsigyti pakankamai tiksliai parodo bendrus ne tik kiekybinius, bet ir kokybinius pokyčius konkrečiuose šalies didmiesčiuose. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, per šių metų pirmuosius septynis mėnesius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų įsigyta už beveik 750 mln. eurų, arba 9 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
„Didžiausias pokytis per šį laikotarpį užfiksuotas Kauno ir Vilniaus miesto savivaldybėse, kur pinigų butams įsigyti buvo išleista atitinkamai 15 proc. ir 10 proc. daugiau. Tai nestebina, kadangi šiuose miestuose naujo būsto pasiūla augo daugiausia, kas didino ir bendrą išleidžiamų pinigų kiekį rinkoje. Tai yra butams įsigyti išleidžiamų pinigų kiekio augimas fiksuojamas ne tik dėl didesnių pardavimo apimčių (2018 metų sausio–liepos mėnesiais Vilniuje registruota 7 proc., о Kaune – 5 proc.daugiau butų sandorių nei pernai tuo pačiu laikotarpiu) ar kylančių jų kainų, tačiau ir dėl augančios naujų butų dalies bendrame sandorių kiekyje bei dėl besikeičiančių naujo būsto kokybinių parametrų.
Šiauliuose ir Panevėžyje per šių metų pirmuosius septynis mėnesius butams įsigyti pinigų išleista 4 proc. daugiau, o Klaipėdoje fiksuojamas 2 proc. sumažėjimas. Vis dar vangi naujo būsto plėtra šiuose miestuose ir tuo pačiu išliekanti itin nedidelė naujo būsto dalis bendrame sandorių kiekyje lemia daug kuklesnius, palyginti su Vilniumi ir Kaunu, pinigų kiekio pokyčius šiais metais. Kadangi šiuose miestuose 2018 metais registruotas mažesnis butų sandorių kiekis (2018 metų sausio–liepos mėnesiais Klaipėdoje ir Šiauliuose registruota 8 proc., о Panevėžyje – 3 proc. mažiau butų sandorių nei pernai tuo pačiu laikotarpiu), tai bendras išleistų pinigų kiekio augimas Šiauliuose ir Panevėžyje iš esmės buvo nulemtas tik dėl sparčiau augusių butų kainų. Tuo tarpu Klaipėdoje per metus butų kainos augo daug lėčiau ir nesugebėjo kompensuoti 8% sumažėjusio butų sandorių kiekio. Todėl uostamiestyje šiais metais fiksuojamas mažesnis pinigų kiekis butų segmente“, – teigia R. Reginis.
„Ober-Haus“ inf.
