Ilgus metus vienišas stovėjęs vadinamasis „Barclays“ pastatas netrukus taps jaukaus „Green Hall“ verslo kvartalo dalimi. Šalia 2009 metais iškilusio „Green Hall“ bokšto baigiama dailinti komplekso antrojo pastato aplinka ir bendrosios interjero erdvės – netrukus čia atsikraustys pirmieji nuomininkai.
Kompozicija – it smuiko raktas
Pagal detalųjį planą dėl užstatymo tankumo ir intensyvumo neišnaudotas netaisyklingos konfigūracijos sklypas, viena kraštine vingiuojantis kaip Neries vingį atkartojanti gatvė, jo savininkus, SBA koncerną, privertė surengti ne vieną architektūrinės idėjos konkursą. Lietuvos bendrovės „Archinova“ ir danų „Arrow“ architektų komanda projektuoti galiausiai atėjo jau žinodama, kad iš jų laukiama aukštos klasės – inovatyvaus, technologijomis ir architektūra su geriausiais sostinės projektais konkuruojančio – verslo centro projekto.
Pirmajame eskize būsimojo „Green Hall 2“ silueto konfigūracija priminė Z raidę, bet nuspręsta, kad kampuotas kontūras nedera prie ovalaus pirmojo „Green Hall“ pastato aptakumo. Taip kampuotos Z raidės formos pastatas buvo nugludintas iki S raidės, o architektai, juokavę, kad du pastatai – dar ne kompozicija, atrado vietos trečiajam, užbaigusiam smuiko raktą primenančią kompoziciją ir visą „Green Hall“ verslo kompleksą.
Antrojo pastato formos ieškojimus lėmė ne tik sklypo konfigūracija, upės link besileidžiantis reljefas, reikli urbanistinė aplinka, bet ir tai, kad didelį naujojo pastato tūrį teko užkelti ant požeminės pirmojo „Green Hall“ automobilių aikštelės. Reikėjo surasti vietas atramoms, kurios perimtų naujojo statinio svorį ir kartu nesugadintų veikiančios aikštelės.
Nesistengė dominuoti aplinkoje
Susukta S raidės forma suteikė dar vieną privalumą – leido vizualiai paslėpti Žvėryno rajono prieigose išaugusį didelį apie 8 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatą – jo viso tūrio tiesiog neįmanoma apžvelgti, atkreipė dėmesį projekto architektūrinės dalies vadovas, bendrovės „Archinova“ direktorius Antanas Gvildys.
Pastato tūrį sugeria ir upės pusėn pasvirę „Green Hall 2“ fasadai. Padedami konstruktorių, UAB „Ribinis būvis“ įmonės specialistų, architektai pasiekė, kad tas pusiau veidrodinis fasadas, kuris iš vidaus atveria vaizdą į miesto centrinę dalį – senamiestį ir į Gedimino kalną, iš išorės, paverstas šiek tiek žemyn, atspindėtų ne kaimyninį pastatą, o artimiausią gamtinę aplinką ir ištirptų joje. Net važiuojantieji per Geležinio Vilko tiltą verslo centro fasado atspindžiuose giedrą dieną matys žaižaruojantį Neries vandenį. Vandens motyvą architektai plėtojo ir toliau. Dabar prie verslo centro įrengiamas tekančių laiptų fontanas, kuris tekėdamas nuo naujojo pastato peršoka pėsčiųjų perėją per Upės gatvę ir toliau pakrantės terasomis Neries link.
Bendrovės „Archinova“ architektams visada rūpi užsakovams pasiūlyti neeilinių aplinkos tvarkymo sprendimų. Šiuo atveju tai sutapo ir su užsakovų vizija. Tad pastatas nestūksos vidury lygios plytelėmis išklotos aikštės ar tvarkingai nuskustos vejos, jis bus išaugintas iš aukštesniais dekoratyviniais augalais apaugusios žolės, aiškino A. Gvildys. Tarp pastatų bus įrengtas vidinis kiemelis su sodu, dekoratyviai apželdinta pavėsine.
Pirmasis Lietuvoje – su A+ energiniu sertifikatu
Šiuolaikinė garsą slopinanti ir šilumos bei šalčio parametrus reguliuoti padedanti dvigubo fasado sistema iš aliuminio ir stiklo konstrukcijų (bendras fasado plotas viršija 5,6 tūkst. kv. metrų) buvo pasirinkta laikantis žaliosios projekto užsakovų filosofijos. „Ji turi ir trūkumą – yra brangi, – pripažino architektas A. Gvildys, – bet nuomininkai dėl to galės sutaupyti lėšų eksploatacijai ir jaus tikrą komfortą.“
Sutaupyti padės ir automatizuotų žaliuzių sistema, ir sprendimas įrengti decentralizuotą vėdinimo sistemą: kiekviename maždaug 1000 kv. metrų ploto aukšte yra dvi atskiros vėdinimo sistemos – čia dirbančios įmonės galės individualiai reguliuoti biuro mikroklimatą. Tikimasi, kad patalpų, ypač – viršutinių aukštų, perkaitimo, taigi – ir didesnių išlaidų vėsinimui, padės išvengti ir stogą dengianti blizgi saulę atspindinti metalizuota danga.
Visi šie sprendiniai padėjo „Green Hall 2“ verslo centrui tapti pirmuoju Lietuvoje biurų pastatu, kurį ekspertai įvertino A+ klasės energiniu sertifikatu. Ir tai, pasak projektą plėtojančios SBA koncerno įmonės „Urban Inventors“ vadovo Liongino Šepečio, būsimiesiems nuomininkams irgi reiškia mažesnes išlaidas.
Vertinant „Green Hall 2“ energinį efektyvumą buvo atliktas pastato modeliavimas, pastato sandarumo testai, projektinių skaičiavimų ir sprendinių vertinimai. Ekspertai vertino šilumines energijos sąnaudas pastatui šildyti ir vėsinti, taip pat elektros energijos sąnaudas patalpoms apšviesti, karštam vandeniui ruošti ir pastato į aplinką išmetamam anglies dvideginio kiekiui.
Tvariajai statybai nebūtini sertifikatai
Septynių aukštų pastato autoriai džiaugiasi, kad sudėtinga pastato forma nesutrukdė efektyviai išdėstyti darbo vietas. Visos darbo vietos šviesios – 1 kvadratiniam metrui nuomojamo ploto tenka 0,5 kvadratinio metro skaidrių fasado dalių – tai reiškia, kad natūrali dienos šviesa pasieks absoliučiai visas darbo vietas. O branduoliai su evakuacinėmis laiptinėmis, sanitariniais mazgais, ventiliacijos kameromis ir kitomis pagalbinėmis patalpomis yra plačiojoje dalyje, kur ir šiaip būtų prieblanda. Pastato viduryje per tris aukštus bus įrengtas atrijus, iš kurio matysis ir senieji mediniai Žvėryno pastatai, ir kitoje pusėje esantis sodas.
Į vieną kvadratinį metrą „Green Hall 2“ pastate investuota daugiau kaip 2 tūkst. eurų – tai didžiausios investicijos, palyginti su rinkos vidurkiu. „Green Hall 2“ statytojai neabejoja, kad artimiausiu metu rinkoje nebus kito tokio aukštos kokybės verslo centro.
Iš viso į 8,8 tūkst. kv. metrų ploto (apie 7 tūkst. kv. metrų naudingojo ploto), septynių aukštų pastato su dviejų aukštų požemine automobilių aikštele statybą koncernas SBA investavo per 17 mln. eurų.
„Investavome tiek daug ne todėl, kad norime išsiskirti skaičiais, o todėl, kad norime rinktis kokybiškus, ilgaamžius ir komfortą čia dirbsiantiems žmonėms suteikiančius sprendinius“, – aiškino SBA koncerno viceprezidentas Egidijus Valentinavičius.
Puikiai suvokdami, kas yra tvari, o anot vokiečių – kultūringa, statyba, „Green Hall“ slėnio plėtotojai apsisprendė statyti nesiekdami „Breeam“ sertifikato. Nemažas sertifikatui pelnyti išleidžiamas lėšas jie apsisprendė nukreipti į pirmajame „Green Hall“ projekte jau patikrintus sprendinius, į maksimaliai kokybiškus įrenginius.
Šiluma – iš žemės
Todėl „Green Hall 2“ bus vienintelis Lietuvoje verslo centras, kurio energijos poreikius 100 proc. patenkins vienas efektyviausių gamtą tausojančių šildymo sprendimų – geoterminis šildymas. Po išsamių Vokietijos geotermijos specialistų tyrimų paaiškėjus, kad galimas labai efektyvus geoterminės energijos naudojimas, po pastatu ir aplink jį buvo išgręžta keturiasdešimt iki 100 metrų gylio gręžinių, suklota apie 7 kilometrai geoterminės sistemos vamzdžių. Šaltuoju metų laiku ši sistema teiks visą pastatui reikalingą šilumą, o vasarą geoterminė energija bus naudojama objektui vėsinti – tam bus naudojamos šalčio sijos: moderni, efektyvi ir svarbiausia tyli vėsinimo priemonė.
Į geoterminę šildymo ir vėsinimo sistemą investuota apie 0,5 mln. eurų. Projekto plėtotojai tikisi, kad, viena vertus, nuomininkai liks patenkinti dėl šio sprendimo kur kas mažesnėmis išlaidomis komunalinėms paslaugoms. Kita vertus – tai užtikrins pastato tvarumą: geoterminis šildymas palieka minimalų CO2 pėdsaką. „Green Hall“ verslo kvartalo koncepcijai, patikino E. Valentinavičius, tai labai reikšminga.
Pastato kokybę prioritetu laikantys statytojai rūpinosi ir tuo, kad vidaus atitvaros ir kiti elementai turėtų geriausią garso izoliaciją, tad buvo panaudotos garsą izoliuojančios atitvarų sistemos, garsą izoliuojančios medžiagos, o pertvaros jungiamos su perdanga, o ne su pakeliamomis grindimis, kad transformuojant patalpas garsas nekeliautų per grindų konstrukcijas. Dvigubo fasado sistema irgi saugo dirbančiuosius nuo gatvės triukšmo.
„Visi tie sprendimai nėra nauji, bet ne visi statytojai juos naudoja, nes tai reikalauja lėšų ir kitų resursų, – komentavo E. Valentinavičius. – Tikimės, kad potencialūs nuomininkai įvertins tų sprendinių pridėtinę vertę. Vis dėlto jei iki tol dirbta C klasės verslo biure, gali būti tikrai sunku įsivaizduoti, kiek įtakos produktyvumui, komfortui turi, tarkime, tinkamas patalpų mikroklimatas, ar tai, kad čia nesistengiama viename kvadratiniame metre sutalpinti kuo daugiau žmonių.“
Tausojantis aplinką ir patogus
„Green Hall 2“ statytojai nekūrė legendos apie tai, kad į darbą jų verslo centro nuomininkai važiuos dviračiais. „Apsieiti be automobilių stovėjimo aikštelių negali net labiausiai aplinką tausojantys verslo centrai. Puiku važinėti dviračiu, bet gyvename tokioje klimato zonoje, kur per dažnai būna 20 laipsnių šalčio. O tada vis viena reikia kažkur pasistatyti automobilį. Požeminėje aikštelėje bus galima pastatyti per 500 automobilių, dar apie 120 vietų centras turės gatvėje, taip pat tikrai nepritrūks vietų saugoti dviračius ir motorolerius. Šalia pastato bus ir elektromobilių įkrovimo aikštelė, kurių Vilniuje dar labai trūksta“, – sakė E. Valentinavičius.
„Užsakovas projektuojant leido mums eksperimentuoti šiek tiek daugiau nei įprasta“, – pripažįsta architektūrinės dalies vadovas A. Gvildys.
Visos diskusijos dėl antro kvartalo pastato jau praeityje – statytojai įrodė turintys pakankamai drąsos ir kantrybės kuriant ne paprasčiausią, visuose pasaulio miestuose sutinkamą, greičiausiai atsiperkantį stačiakampį, o sudėtingos, estetinės formos ir struktūros, iššūkiu inžinieriams ir statybininkams tapusį pastatą. Architektų eskizuose ir kompiuterių ekranuose – „Green Hall 3“ techninis projektas. Ties Upės gatvės ir Neries lankstu atsirasiantis mažiausias, vos 3 tūkst. kv. m ploto, pastatas irgi suprojektuotas pabrėžiant ypatingą vandens kaimynystę.
