Pailgina amžių, taupo energiją, sulaiko lietaus vandenį – tokius pagrindinius apželdinto stogo privalumus paprastai įvardija specialistai. Ne mažiau svarbi stogų estetika. Ar gyventojai pasiryžę primokėti už žaliuojančią pastato kepurę arba galimybę stebėti žaliuojantį kaimyno stogą?
Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ generalinio direktoriaus Remigijaus Pletero teigimu, oficialių skaičiavimų, kiek apželdintas stogas didina pastato vertę, nėra, taigi kiekvieną atvejį specialistas siūlo vertinti individualiai – atsižvelgiant į esamą pastato įrengimą, vietą, numatytą apželdinimo plotą, paskirtį, įvertinant būsimos aplinkos poreikį ir naudą gyventojams.
„Bet kuriuo atveju stogo apželdinimas didina pastato patrauklumą, tad kai kuriais atvejais ir nekilnojamojo turto vertė finasine išraiška gali būti didesnė. Nors dažnu atveju, siūlant pirkėjui pastatą apželdintu stogu, tiesiog įgyjamas didesnis konkurencinis pranašumas prieš kitus plėtotojus ar pardavėjus. Pirkėjas, rinkdamasis būsimą būstą, lygina, ką vienas projektas turi, o kitas ne“, – komentavo R. Pleteras.
Pašnekovas skaičiuoja, kad jei įmonės ar gyventojai iš anksto žino, jog norėtų gyventi ar dirbti pastate su apželdintu stogu, dažniausiai pasiryžę ir sumokėti daugiau – iki 5 proc.
„Vilniuje apskritai daug žalumos, aišku, dalis miesto teritorijos reikalauja priežiūros ir atnaujinimo, nemažai žaliųjų erdvių vis dar yra apleistos ir nepritaikytos komfortiškam gyventojų laisvalaikiui, tačiau, kitaip nei kituose didmiesčiuose vyraujantis betonas, sostinėje dominuoja žaliosios erdvės. Matyt, dėl šios priežasties Vilniaus gyventojams nėra didelės būtinybės įsirengti papildomas žaliąsias erdves ant pastatų stogų, – komentavo „Ober-Haus“ generalinis direktorius. – Vis dėlto nekilnojamojo turto vertę didina bet koks gamtos artumas, nenutolstant nuo miesto centro.“
Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių konstrukcijų katedros docentė dr. Rėda Bistrickaitė žurnalui „Statyba ir architektūra“ yra įvardijusi apželdintų stogų privalumus palyginti su įprasta danga.
„Apželdintieji stogai ne tik yra šiltesni, bet ir turi daugiau privalumų: užtikrina geresnę garso izoliaciją, valo orą nuo taršos, vėsina pastatus, kai karšta, tad pagerina ir ant stogo įrengtų saulės sistemų darbą – kai stogas neįkaista, jos veikia efektyviausiai“, – vardijo KTU mokslininkė R. Bistrickaitė.
Anot specialistės, ekstensyvaus tipo žalieji stogai, padengti nedideliu substrato sluoksniu ir apželdinti nereikliais augalais – samanomis, žolėmis, specifinės priežiūros nereikalauja.
Architektų biuro „Baltic Architects Group“ architektas Marijus Surdokas, suprojektavęs ne vieną pastatą apželdintu stogu, teigia, kad tinkamai suprojektuotas ir kokybiškai įrengtas apželdintas stogas yra viena architektūros detalių, kuri Lietuvoje yra vis dar vertinama ne dėl savo kokybės privalumų, bet dėl išskirtinės estetikos.
„Žmonės renkasi pirkti būstą su apželdintu stogu daugiausia dėl to, kad jiems toks atrodo gražus ir patogus, nes galima išeiti ant stogo. Bet Lietuvoje dar mažai kas vertina tai, kad apželdintas stogas visų pirma naudingas savo techninėmis charakteristikomis“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Skandinavijoje, architekto teigimu, situacija kiek kitokia: žmonės, pripratę gyventi kalnų ir gamtos apsuptyje, mieliau rinktųsi kitas stogo apdailos medžiagas, bet dažnai renkasi apželdintą stogą vien dėl techninių ypatybių. Apželdintas stogas yra papildoma šilumos izoliacija žiemos metu, o vasarą saugo konstrukcijas nuo perkaitimo. Karkasiniams mediniams namams apželdintas stogas reikalingas dėl to, kad jo svoris visą laiką spaudžia namą ir esant vėjo apkrovoms neleidžia jam judėti – tokiu būdu užtikrinamas namo sandarumas.
Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2017 / 4.
