Apsisprendusieji atnaujinti daugiabutį žino – valstybės indėlis jų dažnu atveju viso gyvenimo projekte priklausys nuo sėkmės siekiant C energinio efektyvumo klasės ir nuo sutaupyto šiluminės energijos kiekio pastatui šildyti. Deja, kol kas vertinamas tik šiluminės energijos sutaupymas pastatui šildyti. Esant tokiam sutaupytos energijos vertinimui, jeigu be šildymo sistemos modernizavimo ir pastato atitvarų apšiltinimo bandoma modernizuoti ir karšto vandens ruošimo ar apšvietimo sistemas, tuomet šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti padidėja ir dažnai nepavyksta pasiekti reikiamo šiluminės energijos sutaupymo, sykiu ir didesnės valstybės paramos pastatui modernizuoti.
Pastato inžinierinės sistemos gali naudoti įvairius energijos šaltinius: šilumą iš šilumos tinklų, biokurą, saulės kolektorių, iškastinius išteklius (gamtines dujas, anglį, durpes), elektros energiją iš elektros tinklų arba pastate įrengtų saulės elektrinių, ir kitus. Pastate naudojamų minėtų energijos šaltinių kaina skirtinga, tačiau siekiant didesnės finansinės paramos pastatui modernizuoti atsižvelgiama tik į sutaupyto šiluminės energijos kiekį ir neskiriamas reikiamas dėmesys į finansinius sutaupymus, kurie susiję su pigesnių ar efektyvesnių energijos šaltinių panaudojimu, taip pat, kas labai svarbu, nevertinama, iš kokių energijos šaltinių, neatsinaujinančių ar atsinaujinančių, išgauta energija naudojama pastate po jo modernizavimo.
Kuomet kalba pakrypsta apie valstybės valdomų pastatų modernizavimą, susiduriama dar su viena problema: ruošiantis modernizavimui turi būti atliktas pastato energijos vartojimo auditas, kuriam naudojama dar 2008 metais Ūkio ministerijos parengta ir reglamente įteisinta metodika. Aplinkos ministerijos iniciatyva 2006 metais parengta pirmoji pastatų energinio naudingumo sertifikavimo skaičiavimo metodika buvo nuolatos tobulinama ir detalizuojama – tai buvo atliekama 2009, 2011, 2012, 2016 metais. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimui jau 2006 metais buvo parengta ir aplinkos ministerijos aprobuota kompiuterinė skaičiavimo programa „NRGsert“, kuri tobulinant skaičiavimo metodiką taip pat nuolatos buvo tobulinama: 2011 metais parengta programa „NRG2“, 2014 metais – „NRG3“, šių metų pabaigoje turėtų atsirasti dar tobulesnė programa „NRG4“.
2014 metais VĮ SPSC parengė pastatų energinio naudingumo projektavimo programą „NRGpro“ projektuotojams. Tuo tarpu pastatų energijos vartojimo audito metodikos tobulinimas 2008 metais sustojo. Pastatų audito atestuoti specialistai kiekvienas skaičiavimams naudoja savo pačių sudarytas skaičiuoklės „Excel“ programėles, kuriose pastato energijos vartojimo rodiklių skaičiavimas neapribotas nuo galimų neteisingų interpretacijų.
Šiuo metu minėtos dvi pastatų energijos vartojimo skaičiavimo metodikos labai skiriasi viena nuo kitos. Sertifikavimo metodikoje naudojamas mėnesinis skaičiavimo metodas, vertinama energija iš įvairių atsinaujinančių išteklių, Saulės šilumos pritekėjimai į pastatą, apsaugos nuo Saulės priemonės, detaliai skaičiuojamas pastato inžinierinių sistemų efektyvumas, apskaičiuojami iš kiekvieno energijos šaltinio pastate sunaudoti energijos kiekiai. Tuo tarpu audito metodika pagrįsta metiniu skaičiavimo metodu, nevertinami atsinaujinantys energijos šaltiniai, o galiausiai apskaičiuojamas tik pastate sutaupytas šiluminės energijos kiekis. Štai čia susidaro gana dviprasmiška situacija – pastato energinis efektyvumas prieš ir po pastato modernizavimo nustatomas naudojant aprobuotas kompiuterines skaičiavimo programas pagal detalią skaičiavimo metodiką, o modernizavimo efektyvumo finansiniam pagrindimui ir energijos sutaupymui apskaičiuoti naudojama šiuo metu jau nepakankamai tobula energijos vartojimo audito metodika ir specialistų pačių parengtos „Excel“ programėlės.
Modernizuojant viešosios paskirties pastatus privalu sekti faktinius energijos sutaupymus. Pasitaiko atvejų, kuomet po pastato modernizavimo atlikto pastato energijos vartojimo audito paaiškėja, kad privalomų 30 proc. šilumos energijos sutaupyti nepavyko, todėl valstybė privalo proporcingai grąžinti lėšas ES. Neabejotina, kad šiuo atveju viena iš priežasčių – galimi esminiai skirtumai tarp skaičiavimo rezultatų pagal pastatų energijos vartojimo audito ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimo skaičiavimo metodikas.
Nesinori, kad čia išsakytas mintis skaitytojai suprastų kaip kažkokią kritiką atsakingoms institucijoms ar specialistams. Tiesiog norisi atkreipti dėmesį, kad pastatų modernizavimo efektyvumo vertinimo ir energijos vartojimo pastatuose audito srityse kaupiasi vis daugiau probleminių klausimų, kuriuos reiktų neatidėliojant spręsti.
Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos mokslo darbuotojas dr. Edmundas Monstvilas
