Magistralinis kelias A14 Vilnius–Utena juo važiuojantiems – tikras išbandymas, vis dėl to betoninės dalies rekonstrukcijos projektas jau ne vienerius metus stringa Seimo koridoriuose – ilgą laiką svarstyta, ar šis projektas valstybei ne per brangus.
Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas projekto likimą ėmėsi aiškintis Susisiekimo ministerijoje, galiausiai, prašymas nukeliavo į Lietuvos automobilių kelių direkciją.
LAKD direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis direktoriaus pareigas, Eduardas Grinaveckas savivaldybę informavo, jog magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožą nuo 16 iki 21,50 km planuojama rekonstruoti 2018 metais, nuo 21,50 iki 39,60 km – 2019 metais, nuo 52,18 iki 93,65 km – 2020-aisiais, o nuo 93,65 iki 95,60 km – taip pat 2019 metais.
Prieš bemaž 30 metų nutiestą 72,5 kilometro ilgio betoninę kelio A14 Vilnius–Utena atkarpoje sutrūkinėjusią betono dangą būtina pakeisti asfaltu. Specialistai pripažįsta – magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija labai aktuali: betoninė kelio danga kasmet vis prastėja. Nors tokios dangos tarnavimo laikas – 20 metų, remonto šis kelias nematė beveik trisdešimtmetį. Tai ypač jaučia keli tūkstančiai vairuotojų, kasdien važiuojančių magistraliniu keliu Vilnius–Utena.
1987-aisiais baigtas tiesti kelias Vilnius–Utena turėjo tapti greitkeliu ir užtikrinti greitą susisiekimą su Utena, Zarasais, Pskovu, Sankt Peterburgu bei Maskva. Palikto senojo beveik 70 kilometrų kelio per Paberžę, Giedraičius, Molėtus tikslas – sujungti mažesnes gyvenvietes ir sudaryti sąlygas susisiekti vietos gyventojams.
Keliu A14 Vilnius–Utena per parą pravažiuoja apie 6–7 tūkst. automobilių, iš jų – apie 500 sunkvežimių ir vilkikų.
Pagrindiniai magistralinio kelio Nr. 14 Vilnius–Utena defektai – kasmet atsirandantys nauji skersiniai ir išilginiai plyšiai, duobės, dangos suirimai – ypač daug problemų kelia sunkiasvoriam transportui.
Utenos savivaldybės ir SA.lt inf.
