Energiškai efektyviems pastatams, kitaip negu manoma, nepakanka storesnių „kailinių“. Ne mažiau svarbus projektuotojų indėlis, parenkant tinkamiausius sprendimus, kokybiškai pritvirtinant termoizoliacinę medžiagą. Neabejojama, kad kas kelerius metus griežtėjant energinio efektyvumo reikalavimams rinkoje atsiras vis naujų termoizoliacinių medžiagų. Vis dėlto specialistai į jas siūlo žiūrėti su atsarga – kartais naudingiau rinktis tai, kas jaua išbandyta ir patikrinta.
Pastatams – tradicinės medžiagos
Architektų biuro „Kubinis metras“ įkūrėjo architekto Vitalijaus Avreicevičiaus teigimu, kalbant apie energiškai efektyvius pastatus svarbu įvertinti ne tik pačią šiltinimo medžiagą, bet ir tai, iš ko pastatytas konstruktyvas, kaip bus tvirtinama termoizoliacinė medžiaga ir pan. Nuo visa to ir priklausys, kokio storio šiltinimo medžiagos sluoksnio prireiks. Architektas pabrėžė: kur kas svarbiau nei pati šiltinimo medžiaga yra tinkamas šilumos tiltelių nesukuriantis jos tvirtinimas.
Įprastai mūro, silikatinių blokų ar plytų siena šiltinama 30 cm storio pilkojo polistireninio putplasčio neoporo ar mineralinės vatos sluoksniu. Termoizoliacinė medžiaga tvirtinama smeigėmis, kurios, norint išvengti šilumos tiltelių, įsukamos į šiltinimo sluoksnį.
„Kubinio metro“ architektai, projektuodami A+ energinio naudingumo pastatą, atliko įvairius skaičiavimus ir išsiaiškino, kad jei, pavyzdžiui, būtų naudojami 30 cm storio akytojo betono blokeliai, kurių šilumos laidumo koeficientas yra aukštesnis nei silikatiniu plytų ar blokelių, pakaktų 22 cm pilkojo polistireno sluoksnio, kad pastatas atitiktų A+ klasei keliamus reikalavimus.
Persistengti neracionalu
Dar vienas sprendimas didesnio energinio efektyvumo pastatuose – poliuretano plokštės, kurias naudojant nesusidaro rasos taškas, nesikaupia drėgmė.
Šiltinant poliuretano plokštėmis, kurių viduje yra ne oras, o pentano dujos, pakanka 15 cm storio šiltinimo sluoksnio. Poliuretano plokštės šilumos laidumo koeficientas – 0,020 W/(m∙K), o pilkojo polistireninio putplasčio – 0,032 W/(m∙K). Taigi naudojant poliuretano plokštes, o ne pilkąjį polistireninį putplastį pakanka plonesnio šiltinimo sluoksnio.
Racionaliausias sprendimas statant energiškai efektyvius pastatus, architekto įsitikinimu – poliuretano arba fenolio putų plokštės. Pastarųjų termoizoliacinės ypatybės – dar geresnės.
[su_quote ]Storesnis nei 30 ar 35 cm šiltinimo sluoksnis – neracionalus sprendimas, neturintis įtakos būsimai energinio naudingumo klasei. Kur kas svarbesni kokybiški langai ir pastato orientacija pasaulio šalių atžvilgiu.[/su_quote]
Jei statomas energiškai efektyvus karkasinis namas, jį įprasta šiltinti 35 cm storio mineralinės vatos sluoksniu. Šlaitinis stogas įprastai šiltinamas mineraline vata, plokščiasis – polistireniniu putplasčiu.
Tarp cokolio ir rostverko tampa įprasta naudoti specialius blokus, eliminuojančius šilumos tiltelius.
A+ energinio efektyvumo klasės namą pristačiusi „Kubinio metro“ komanda gali patvirtinti: storesnis nei 30 ar 35 cm šiltinimo sluoksnis – neracionalus sprendimas, neturintis įtakos būsimai energinio naudingumo klasei. Kur kas svarbesni kokybiški langai ir pastato orientacija pasaulio šalių atžvilgiu.
Išbandė ir nanotechnologijas
Stogų ir fasadų įrengimu užsiimančios įmonės vadovas Leonas Rinkevičius ragina neatsisakyti poliuretano putų, kurios šilumos ypatybėmis nenusileidžia, o kartais ir pranoksta rinkoje įprastas termoizoliacines medžiagas.
Neabejotinas tokių putų pranašumas – pavyzdžiui, šiltinant stogą, mat pakanka perpus mažesnio izoliacijos sluoksnio, negu naudojant mineralinę vatą. Vėdinamiesiems fasadams L. Rinkevičius pataria naudoti poliuretano plokštes, nes struktūrinį tinką ant poliuretano plokščių uždėti yra sudėtingiau, kyla rizika, kad jis gali nukristi.
Pašnekovas yra susidūręs ir su nanotechnologijomis. Senos statybos individualųjį namą pakako padengti 3,5 milimetro storio specialaus glaisto sluoksniu ir nudažyti specialiais dažais, kad būtų pasiekta šiluminė varža R, lygi 2.
Šiltinant A klasės pastatą buvo naudojama mineralinė vata – užsakovai norėjo ekologiškos termoizoliacijos medžiagos. Namas apšiltintas 40 cm storio mineralinės vatos sluoksniu.
Šlaitinius stogus, anot L. Rinkevičiaus, jo įmonės specialistams dažniausiai tenka šiltinti mineraline vata, plokščiuosius – polistireniniu putplasčiu arba poliuretano plokštėmis, papildomai naudojant specialias montavimo putas. Jei naudojama PVC stogo danga, neprireikia papildomo 3–4 cm mineralinės vatos sluoksnio, nes, kitaip negu dirbant su bitumine stogo danga, nereikia jos prilydyti, nėra dirbama su atvira ugnimi, taigi išvengiama gaisro pavojaus.
Straipsnis paskelbtas elektroniniame žurnale „SA energiškai efektyvus pastatas“, 2017 / 1.
