Spartėjantis gyvenimo ritmas, kelionės, komandiruotės ištrina ne tik šalių, bet ir dienos ar nakties ribas. Vis dažniau gyvename visą parą, todėl namų, komercinių ir viešųjų erdvių išorinė aplinka su tinkamo tipo ir lygio apšvietimu tampa vis svarbesnė.
Tvarių ir atsparių atmosferos poveikiui šviestuvų gamintojai siūlo daugybę skirtingų sprendimų, kurie užtikrina saugumą lauko erdvėms, suteikia galimybę gyventojams ir lankytojams orientuotis tamsioje ir nepažįstamoje aplinkoje. Projektuojamas subtilus įleidžiamas apšvietimas arba turintis masyvių elementų, išryškinančių pastato architektūrines ypatybes, taip pat įrengiami prislopintą šviesą skleidžiantys šviestuvai, suteikiantys gyvenamajai erdvei šiltų ir jaukių užuominų.
Architektė, apšvietimo dizainerė Vilija Malevičienė:
Projektuojant lauko apšvietimą labai svarbu įvertinti
sklypo dydį ir pasirinkti sprendimus, kurie labiau
nutolusiose ar reikšmingose namo gyventojams
ar lankytojams vietose nesukurtų nejaukių šešėlių
ir suteiktų saugumo jausmą.
Apgalvoti apšvietimo scenarijai šiuolaikiniame interjere sukuria subtilų funkcinių zonų ir akcentinio apšvietimo derinį, kuris puikiai subalansuoja praktiškumą ir malonų vizualinį šviesos poveikį. Tačiau ne mažiau svarbi namų lauko erdvė kol kas dar paliekama nuošalyje ar paskutiniam etapui – jeigu pakaks lėšų.
Be reikalo – štai penkios svarbios priežastys, kodėl tinkamas išorės apšvietimo derinys yra labiau būtinybė nei prabanga.
Funkcionalumas
Nors laikas, praleidžiamas šalia namų ar pastato, yra trumpesnis nei viduje, dažnai labai svarbu matyti atliekamą veiksmą. Pavyzdžiui, įėjimo ar išėjimo vietose tinkamas apšvietimas padeda namo gyventojams saugiai atsirakinti duris, pastatyti automobilį stovėjimo aikštelėje ar pasiekti šiukšliadėžę. Gerai apšviestas takas suteikia saugumo pavieniams lankytojams nuošaliose viešose erdvėse, tą patį galima pasakyti ir apie privačius namus.
Architektė, apšvietimo dizainerė Vilija Malevičienė pabrėžia, kad projektuojant lauko apšvietimą labai svarbu įvertinti sklypo dydį ir pasirinkti sprendimus, kurie labiau nutolusiose ar reikšmingose namo gyventojams ar lankytojams vietose nesukurtų nejaukių šešėlių ir suteiktų saugumo jausmą.
Saugumo jausmas
Savisaugos instinktas veikia taip, kad labiausiai bijome to, ko nematome. Netgi įsirengus apsaugos sistemas mintis, kad kažkas slypi šešėlyje, gali reikšti neramius vakarus ar net bemieges naktis. Viena priemonių yra pašalinti šešėlius. Dažniausiai užtenka tiesiog apšviesti artimiausią aplinką. Nedideliame sklype tai padaryti yra paprasčiau. Jeigu sklypas pakankamai didelis, V. Malevičienė rekomenduoja įsirengti šviestuvus, kurie deramai apšviestų sklypo perimetrą, suteikdami saugumo jausmą. O tolimame sklypo kampe netikėtai įsijungdamas judesio šviestuvas gali atbaidyti ir neprašytus svečius.
Esant nepakankam apšviestumui, šiuolaikinis sodo peizažas yra kupinas pavojų, kad ir tokių kaip apledėję laiptai ar atraminės sienelės sklypo teritorijoje. Pavyzdžiui, integruotas apšvietimas slidžiuose laiptuose šalia visuomeninių pastatų užtikrina, kad nesusižalotų nei vienas klientas.
Fasado išryškinimas
Pastato fasade gali būti suprojektuoti originalūs ažūriniai elementai ar tauriojo metalo detalės, spalvingi plytų raštai ar įspūdingas frontonas, tačiau saulei nusileidus visa tai panyra į tamsą. Architektūrinis apšvietimas gali atskleisti išraiškingus ar subtilius pastato elementus, o naudojant šviesos ir šešėlių paletę suteikti pastato fasadui dramatišką nuotaiką, apšviečiant jį keliais prožektoriais ar sieniniais šviestuvais kryptine ar vadinamąja slystančia šviesa.
Pavyzdžiui, ažūrinis pastato fasadas, imituojant augalų motyvus, apšviestas iš apačios, naktį sukuria įspūdingą linijų piešinį. Naudojant paslėptus šviestuvus, išryškinama ir pastato elementų geometrija.
Šventės sode ir laisvalaikis
V. Malevičienės teigimu, be funkcinio ir pastato elementus išryškinančio apšvietimo, ne mažiau svarbus ir emocinis apšvietimo poveikis. Anot dizainerės, pastaruoju metu vyrauja tendencija, kai pačių šviestuvų nesimato, o apšvietimas traktuojamas kaip visumą atskleidžiantis dizaino kūrinys, išryškinant augalų grupes, mažosios architektūros elementus – pergoles, fontanus, skulptūras. Tiek privačiose, tiek komercinėse teritorijose lauko erdvė naudojama daug daugiau nei bet kada anksčiau. Net ir esant šaltesniam klimatui lauko šildytuvai suteikia galimybę ištisus metus atsipalaiduoti kieme ir mėgautis jame sukurta jaukia aplinka bei grožėtis augalų derme, medžių lapija.
Kartu su vandeniui atspariais, ergonomiškais lauko baldais oro sąlygoms atsparūs lauko šviestuvai gali paversti terasas ir pavėsines papildoma gyvenamąja erdve. Ne tik Italijoje, bet ir Lietuvoje patogūs lauko krėslai ir išradingai sukomponuotas apšvietimas sukuria sodo kampelyje ramybės ir atsipalaidavimo oazę, apgaubtą gamtos.
Sujungti vidų ir išorę
Net tada, kai oro sąlygos uždaro mus viduje, laikinai neprieinamas sodas vis tiek gali būti vizualinio pasigėrėjimo šaltiniu. Taigi nesvarbu, ar žiūrime į jį iš pavėsinės, ar pro didelį svetainės langą, ar skubame praeiti taku po skėčiu, lauko erdvė visada turi būti pateikiama geriausioje šviesoje.
Instaliacija „Naturescape“ Milane (Italija) parodo, kaip paslepiant sodo šviesas žalumynuose galima sukurti mažus pasakų kūrinius ir grožėtis jais iš tolo. O taikant panašų principą tiek visuomeninėse erdvėse, tiek savo sklype – stebuklingą vidurvasario nakties sapno kokybę arba nostalgišką rudens vakaro nuotaiką.
[prenumerata mailpoet_form_id=”8″ bg_color=”#b1cbd9″ image_url=”https://sa.lt/wp-content/uploads/2022/01/pastatas.png” intro_text=”Svarbiausios” white_text=”architektūros, interjero ir paveldo” outro_text=”naujienos – nepraleiskite!”]
1 komentaras. Leave new
Dabar jokio apsvietimo, speju kad jau visiems laikams taip. Zalioji iniciatyva, carbon neutral