Jei Lietuvoje šiuo metu kažkas, ar fizinis asmuo, ar nekilnojamojo turto vystytojas, ar organizacija, panorėtų pasistatyti 3D spausdintą namą, tai būtų išties sudėtinga, o greičiausiai ir neįmanoma. Nors Lietuvos projektuotojai ir konstruktoriai neturi darbo su adityvios gamybos metodais patirties, tai nebūtų pati esmingiausia kliūtis: greičiausiai sumanymo nepavyktų įgyvendinti negavus statybos leidimo.
Leidimo nėra – statyba savavališka
Pastačius statinį be statybos leidimo, galėtų užvirti teisminiai procesai, kurie galiausiai baigtųsi nugriovimu. O esminis dokumentas, leidžiantis statybas, negali būti išduotas todėl, kad 3D spausdinimas iki šiol nėra įteisintas jokiuose Lietuvos teisės aktuose. Nėra teisinės bazės, nėra ir specialistų patirties. Tačiau tai būdinga ne tik mūsų šaliai – pastatų 3D spausdinimo patirtis maža visame Senajame žemyne.
Pasaulyje atspausdintus pastatus jau galima skaičiuoti ne vienetais, o dešimtimis, bet tai labiau ne komerciniai, o bandomieji projektai. Šie pastatai atsirado siekiant išbandyti technologiją bei patikrinti, kaip tokiuose namuose jaučiasi žmonės. Dėl to Kauno technikos universiteto (KTU) tyrėjas dr. Vitoldas Vaitkevičius, vadovaujantis su 3D technologija susijusiems mokslo projektams, svarsto, kad mažiau kliūčių turėtų iškilti siekiant atspausdinti pastatą ne gyvenimui ar veiklai vykdyti, o bandymams ir eksperimentams atlikti, mokslo ir tyrimų tikslais. O tirti išties yra ką, pradedant šiluminių nuostolių eksperimentais, baigiant socialinių mokslų tyrimais apie potencialių gyventojų būseną tokiuose gyvenamuosiuose namuose.
Perimsime jau sukurtus standartus
Mokslininkas prisimena ir prieš porą metų viešintą iniciatyvą spausdinti individualių namų kvartalą pakaunėje: šiandien toje vietoje išties kyla namai, bet jie statomi įprastiniais būdais. „Nėra taip, kad niekas šia technologija nesidomi, yra tam pasiruošusių žmonių, ir galų gale namas bus atspausdintas“, – tiki mokslininkas. Tiesiog investuotojai nėra pasirengę laukti, kol įvyks teisinės bazės pokyčiai. Kad kokie nors dokumentai būtų ruošiami, kol kas taip pat negirdėti.
Kas imsis iniciatyvos ir propaguoti 3D spausdintų namų reglamentavimą teisinėje bazėje? Veikiausiai, V. Vaitkevičiaus spėjimu, tai nebus nekilnojamojo turto vystytojai: „Manau, kad investuotojai vertina rizikas, laiką ir savo darbą, ir jeigu šiuo metu vystyti projektą paprasčiau kitais būdais, jie tą ir daro. Iniciatyvų keisti, papildyti statybas reglamentuojančius teisės aktus labiau tikėčiausi iš startuolių, mokslininkų komandų ar verslininkų grupių, kurie bando tą technologiją stumti į priekį.“
V. Vaitkevičius yra tikras, kad Lietuva nebus pirmoji, sukursianti standartus 3D spausdintų pastatų statybai: kol kas nėra nei oficialiems standartams būtinos projektavimo bazės, nei medžiagų bandymų. Veikiausiai standartus perimsime, kai jie bus sukurti ir adaptuoti Europos Sąjungoje.
Gera naujiena iš RILEM
KTU mokslininkas dalijasi gera naujiena visiems 3D spausdinimo statybų entuziastams: Tarptautinė statybos medžiagų, sistemų bei konstrukcijų laboratorijų ir ekspertų asociacija RILEM prieš keletą savaičių pateikė pirmines standartų užuomazgas. Įtakinga organizacija jau ruošia techninę dokumentaciją standartams, kurie bus skirti 3D spausdintų pastatų savybių bandymams.
Devyni dokumentai apibrėš, kaip turėtų būti bandomos tokios pastato savybės kaip stiprumas, ilgaamžiškumas ir kitos. „Tai dar neoficialu, tai yra parengiamoji būsena, – atkreipia dėmesį V. Vaitkevičius. – RILEM žmonės svarsto, kas turėtų būti įtraukta, paliesta, kaip turėtų būti bandoma, o tada jau paruoštus dokumentus įduoda nacionaliniams standartizacijos biurams ar kitoms šalyje atsakingoms institucijoms, kad šios juos adaptuotų ir priimtų kaip standartus. Taigi pirmas realus žingsnis jau yra.“
Pasaulyje specialistams gerai žinoma organizacija RILEM, pateikdama paruoštuką, gerokai palengvina darbą nacionalinėms institucijoms. Net ir didžiosios šalys, tokios kaip Vokietija ar Prancūzija, neskuba reglamentuoti pastatų spausdinimo ir linkusios laukti, kol bus padaryti pirmieji žingsniai.
V. Vaitkevičius svarsto, kad teisinės bazės nebuvimas ir yra pati didžiausia kliūtis iniciatyvoms. Ją išsprendus, tikrai atsirastų investuotojų, kurie finansuotų statybas 3D spausdintuvu, šį statybos būdą viešintų ir propaguotų bei stebėtų jo sėkmę visuomenėje.
3D spausdinimo technologijai dirva įsišaknyti statybose purenama su kiekviena mokslo ir verslo iniciatyva: ateičiai itin svarbios mokslo įstaigų steigiamos laboratorijos, atliekami tyrimai, bendradarbiavimas su kolegomis užsienyje ir verslo vykdoma mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikla.
[su_note note_color=”#fbfbf9″ radius=”6″]
Contech startuolis „Hyperion Robotics“, energetikos milžinė „Iberdrola“ ir statybų sektoriaus kompanija „Peikko“, turinti verslo šaką ir Lietuvoje, kartu įgyvendino pramonės, infrastruktūros, jūrų statybos projektams skirtų 3D spausdintų pamatų bandomąjį projektą. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros komandos sukūrė betoninius pamatus, kurie buvo panaudoti bandomajame projekte, įmonės „Iberdrola“ objekte.
„Bandomajame projekte įvertinome galimas sąnaudas ir rizikas masiniu būdu gaminant 3D spausdintus pamatus. Pirminiai rezultatai nuteikia optimistiškai ir projekto šalys preliminariai sutarė bendradarbiauti ateityje“, – komentavo Paulius Bulota, UAB „Peikko Lietuva“ direktorius.
3D spausdinimas optimizuoja betoninių pamatų gamybą – šiam produktui panaudota net 75 proc. mažiau betono, palyginti su tradiciniais betoniniais pamatais. Vadinasi, mažėja C02 emisijos ir sąnaudos, o pamatai pagaminami greičiau. Norminiai dokumentai 3D spausdintų pamatų kol kas nereglamentuoja nei vienoje iš bandyme dalyvavusių įmonių šalių, tačiau tai neužkerta kelio toliau vystyti ir plėtoti tiriamąją veiklą, pavyzdžiui, kuriant 3D spausdintus pamatus visuomeniniams ar gyvenamiesiems pastatams.
„Peikko“ mano, kad 3D technologijos turėtų tobulėti ir vystytis. Siekiant sėkmingai panaudoti betoną, tikrai reikės inovatyvių metalinių detalių, kurias „Peikko“ ir pasiruošusi kurti kartu su partneriais“, – apibendrino P. Bulota.
[/su_note]
