• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

2016-ieji – sėkmingiausi metai vėjo energetikai

2017 vasario 18 d.
pixabay.com nuotr.
pixabay.com nuotr.

2016 metais vėjo energetika pirmą kartą aplenkė anglis ir tapo antru didžiausiu elektros energijos gamybos šaltiniu Europoje. Naujų vėjo jėgainių parkų galia sudarė 51 proc. visos naujai instaliuotų elektrinių galios. Daugiau už vėją Europoje liko tik dujinių įrenginių. Rekordinės pernai buvo ir investicijos į šį sektorių – jos siekė 27,5 mlrd. eurų.

Šiuo metu dešimtadalį (10,4 proc.) bendrijos elektros poreikių patenkinančių vėjo jėgainių suminė galia siekia 153,7 GW. Vien pernai pastatytų vėjo jėgainių parkų bendra galia buvo 12,5 GW. Per 2016 metus vėjo jėgainės ES pagamino beveik 300 TWh elektros.

ES vėjo energetikos kompanijas vienijančios organizacijos „Wind Energy“ duomenimis, visos 28 bendrijos šalys pernai vėjo jėgainių suminę galią pakėlė 12,5 GW. Skaičiuojama, kad sausumoje pastatyta vėjo jėgainių, kurių bendra galia siekia 10,923 GW. Jūroje vėjo jėgainių galia pernai išaugo 1,567 GW.

Nenuginčijama vėjo energetikos lydere galima vadinti Vokietiją. Vien ji pernai savo vėjo jėgainių suminę galią padidino 5,443 GW. Lietuva pernai taip pat rekordiškai padidino savo vėjo jėgainių suminę galią, kuri pastačius tris naujus parkus išaugo 178 MW, ir dabar iš viso siekia 500 MW.

„2016-tieji tapo simboliniais vėjo energetikai Lietuvoje metais, nes pasiekėme įstatyme numatytą 500 MW suminės galios ribą, o per visus 2016 metus iš vėjo buvo pagaminta daugiau nei viena teravatvalandė elektros – dešimtadalis visos šaliai reikalingos elektros“, – teigia Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) vadovas Aistis Radavičius.

Pasak jo, vėjo jėgainės yra pigiausi iš šiuo metų statomų naujų elektros įrenginių. LVEA duomenimis, iš vėjo gaminamos elektros kaina nuolat krinta: nuo 2008 metų ji vidutiniškai pasaulyje sumažėjo 35 procentais, o Lietuvoje pokytis dar didesnis – net 42 procentai.

ES mastu pernai rekordus mušė vėjo industrijos pritrauktos investicijos – jos siekė 27,5 mlrd. eurų. Į sausumos vėjo jėgainių parkus investuota 9,3 mlrd. eurų, arba 29 proc. daugiau nei 2015 m. Dar didesnis augimas fiksuotas jūrinėje vėjo energetikoje. Į jos projektus 2016 metais investuota 18,2 mlrd. eurų, arba 39 proc. daugiau nei užpernai.

elektros rinkos kaina

Pirmasis 2017 metų mėnuo Lietuvoje atspindėjo bendrą tendenciją paspaudus šalčiams: elektros vartojimas augo, o vėjo elektrinių gamyba smuko. Nepaisant to, sausį „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje vidutinė elektros kaina išliko stabili ir siekė 36,9 euro už megavatvalandę. Palyginti su praėjusių metų sausiu kaina buvo 27 proc. mažesnė.

Lietuva importavo 81 proc. suvartotos elektros. Elektros importas iš Švedijos sudarė 17 proc., importas iš Latvijos, Estijos ir Suomijos – 42 proc., importas iš Lenkijos – 4 proc., o importas iš trečiųjų šalių – 37 proc. Palyginti su gruodžiu, sausį vidutinė temperatūra smuko 1,2 laipsniu, o Baltijos šalys suvartojo daugiau elektros. Lietuvoje elektros poreikis išaugo 5 proc.

Palyginti su gruodžiu Lietuvoje elektros gamyba smuko beveik trečdaliu, o su praėjusių metų sausiu – penktadaliu. Antrą mėnesį iš eilės didžiausią dalį, 47 proc., pagamino vėjo elektrinės. Hidroelektrinių gamyba sudarė 40 proc. visos pagamintos elektros, o šiluminės elektrinės beveik nedirbo. Tuo tarpu Baltijos šalyse šiluminės elektrinės pagamino daugiau nei pusę elektros, hidroelektrinių gamyba mažėjo, vien Latvijoje jos pagamino 17 proc. mažiau.

„Nord Pool“ sistemos vidutinė elektros kaina išliko stabili ir siekė 30,8 euro už MWh. Švedijos ketvirtojoje prekybos zonoje kaina taip pat nepakito ir buvo 34 eurai už MWh. Pasibaigus žiemos šventėms Švedijoje vartojimas augo 11 proc., o gamyba – 15 proc. Daugiausia – pusantro karto – augo hidroelektrinių gamyba, atominės elektrinės pagamino 7 proc. Vėjo elektrinių gamyba krito penktadaliu.

Suomijoje ir Estijoje kaina buvo vienoda ir siekė 33,3 euro už MWh. Estija penktadaliu daugiau importavo iš Suomijos, o pastaroji tiek pat padidino importą iš Švedijos.

Lenkijoje sausio vidutinei 37 euro už MWh kainai daugiausia įtakos turėjo 4 proc. išaugęs vartojimas, trečdaliu mažesnė vėjo elektrinių gamyba ir smukusi saulės elektrinių gamina.

Didžiausia elektros kaina Baltijos jūros regione ir toliau išliko Vokietijoje, sausį ji šoktelėjo 40 proc. iki 52,4 euro už MWh. Aukščiausią vidutinę kainą per pastaruosius aštuonerius metus formavo smukusi vėjo ir hidroelektrinių gamyba, išaugęs elektros suvartojimas ir atominėse elektrinėse atliekami priežiūros darbai.

Komentarai

Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
statyba ir architektura
archicad