Dvejus metus viešojoje erdvėje dominavę penktosios apžvalginės šiuolaikinės architektūros parodos „Žvilgsnis į save“ laureatai netrukus užleis pjedestalą naujiems herojams. Išdalyti tradicines „Metro“ skulptūrėles – visas penkias penktąsias metro – parodos-konkurso rengėja Lietuvos architektų sąjunga (LAS) žada jau spalio 10 dieną.
Šeštą kartą vykstantis konkursas paneigia Kauno tarptautinio architektūros festivalio KAFe organizatoriaus Gintaro Balčyčio teiginį, kad, kitaip nei dailininkams ar fotografams, šalies architektams neatrodo itin svarbu parodose pristatyti savo kūrybą. Įspūdingų šalies architektų retrospektyvų pristatė ir KAFe 2013, o demokratiškas parodos-konkurso „Žvilgsnis į save“ formatas, atviras visiems architektų bendruomenės nariams, regis, išvis nekelia abejonių dėl dalyvavimo. Kas dvejus metus vykstantis renginys sulaukia apylygio dalyvių skaičiaus.
Šiemet konkurso žiuri teks rinktis iš beveik 60 architektų ar grupių pateiktų 150 projektų (dalyviams tenka atsižvelgti į organizatorių nustatytą limitą vienai grupei – iki 5 darbų), tarp kurių yra 63 realizuoti darbai ir 58 projektai, 29 konkursuose apdovanoti darbai.
Parodai „Žvilgsnis į save 2012“ 65 architektų grupės pristatė 179 projektus.
Parodos kuratorė Rūta Leitanaitė atkreipė dėmesį į šiemet beveik vienodą realizuotų darbų ir projektų skaičių. Įprastai šiam LAS konkursui pateikiami du trečdaliai realizuotų darbų. „Prioritetą šiai kategorijai teikia patys architektai, o ir parodos archyvai rodo, kad apdovanojimų didžiąja dalimi pelno realizuoti projektai, nors žiuri tikrai negauna atitinkamų rekomendacijų. Vis dėlto projektams dažniausiai atitenka vienas iš penkių diplomų“, – sakė R. Leitanaitė.
Šiemet, pastebėjo kuratorė, atsirado ir naujų tipologijų – mažosios architektūros projektų – tokių kaip plaustas, namelis medyje, poilsio aikštelė prie greitkelio, kurių anksčiau gal ir nelabai buvo daroma ar bent jau kurie nebūdavo pateikiami konkursui.
Parodoje „Žvilgsnis į save 2014“ bus ir naujų autorių vardų – savarankišką veiklą po darbų šalies ar užsienio architektų studijose, po mokslų užsienio aukštosiose mokyklose pradedančių, naujus architektų biurus kuriančių jaunų architektų.
Svarbiausių šalies architektūros apdovanojimų organizatoriai gali didžiuotis – net jei kas nors ryžtųsi kotiruoti penkių „1/5 metro“ statulėlių savininkų nuopelnus, turėtų pripažinti, kad bene 99 proc. įdomiausių, reikšmingiausių sukuriamų darbų reprezentuojami konkurse, taigi pristatomi ne tik savai profesinei bendruomenei, bet ir visuomenei. Tačiau konkurso organizatoriai pabrėžia, kad tai objektyvi galimybė įvertinti bendrą kontekstą, tendencijas, ieškoti besiformuojančių lietuviškos šiuolaikinės architektūros bruožų, taip pat atsakymų į klausimus: kaip per pastaruosius metus pakito kūrybinis Lietuvos architektūros laukas ir kaip jį paveikė gerėjanti (ar negerėjanti?) ekonominė šalies situacija, nauji statinių finansavimo šaltiniai, kokios yra naujos Lietuvos architektų dėmesio sulaukiančios temos, teritorijos?
„Sakyti, kad renginyje atspindima absoliučiai visa architektūra, tikrai negalime, bet manyčiau, kad tai yra renginys, kuriame geriausiai atspindima šalies architektūra.
