Lietuvos geologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos nuo 1999 m. vykdomas ilgalaikis „Geologinės aplinkos taršos židinių duomenų bazės pildymas“ projektas. Per šį laikotarpį į Geologijos informacinės sistemos GEOLIS posistemį „Geologinės aplinkos taršos židiniai“ suvesti 12331 anketiniai duomenys apie 11176 potencialius žemės gelmių taršos židinius.

Potencialios taršos židiniai (PŽT)

PŽT skirstomi į keturis tipus:
• pramonės, energetikos, transporto ir paslaugų objektai – priskirta 4520 židiniai;
• teršiančių medžiagų kaupimo ir regeneravimo objektai – priskirti 4082 židiniai;
• gyvulininkystės objektai – priskirti 2569 židiniai;
• teršiančių medžiagų avarinių išsipylimų vietos – priskirti 5 židiniai.

Naujausiais anketiniais inventorizacijos duomenimis PTŽ pagal būklę išskirti: 5438 objektai buvo veikiantys, 237 rekonstruoti, 2443 neveikiantys, 2604 sugriauti, 27 gaisravietės, 421 rekultivuoti ir 6 kitos būklės.

Kiekvienam PTŽ paskaičiuotas preliminarus pavojingumas trims sferoms: dirvožemiui–gruntui, paviršiniam bei požeminiam vandeniui. Pagal gautus duomenis apskaičiuotas bendras preliminarus pavojingumas, kuris išvedamas pagal blogiausią įvertinimą. Pagal bendrą preliminarų pavojingumą PTŽ pasiskirsto: 9 – nežymus, 6601 – vidutinis, 3373 – didelis ir 1193 – ypatingai didelis pavojus.

Užterštos teritorijos Lietuvoje atsirado dėl praeityje vykdytos, taip pat ir šiuo metu vykdomos pramoninės, komercinės ar intensyvios žemės ūkio veiklos. Šioje veikloje naudojant įvairius chemikalus bei toksines medžiagas neretai įvyksta šių medžiagų išsiliejimas į aplinką ir per dirvožemį, gruntą, migracijos keliu jos patenka į požeminį vandenį.

Pavojingos cheminės medžiagos, randamos tiriant užterštų teritorijų gruntą ir požeminį vandenį yra naftos produktai, sunkieji metalai, įvairūs pesticidai bei kitos rečiau pasitaikančios, specifinėse pramonės šakose naudojamos pavojingos cheminės medžiagos – medžio apdirbimo įmonėse benzo[a]pirenas ir naftalenas, elektros prietaisų – polichlorintieji bifenilai (PCB) ir kt.

Atlikti ekogeologiniai tyrimai

Iš atliktų 126 detalių tyrimų 1 800 ha teritorijoje nustatyta, kad užteršto grunto plotas svyruoja nuo 16 m² iki 39677 m², vidutiniškai – 3573 m². Taršos gylis kinta nuo žemės paviršiaus iki 9 metrų.

Užteršto grunto, kurį būtina išvalyti, kiekis atskirose teritorijose svyruoja nuo 5 m³ net iki 28797 m³. Nustatyta, kad užteršto dirvožemio – grunto, kurį reikia valyti, plotas sudaro apie 60 ha. Pagrindinės teršiančios medžiagos yra naftos produktai ir sunkieji metalai.

Nustatytas užterštos vandeningos terpės tūris kinta nuo 147 m³ iki 2 550 m³. Gruntinis vanduo užterštas naftos produktais, įvairiais azoto junginiais ir sunkiaisiais metalais, rečiau pesticidais, fenoliais. Užterštas gruntinis vanduo apie taršos židinį yra išplitęs nuo 20 m² iki 19450 m².

Aplinkai pavojingiausia tarša dažniausiai nustatoma „istorinės“ taršos objektų teritorijose – buvusiose naftos produktų saugyklose, žinybinėse degalinėse. Naujuose ir veikiančiuose objektuose gruntinis vanduo teršiamas kur kas mažiau. Juose dėl vykdomo poveikio požeminiam vandeniui stebėjimo gana greitai pastebima tarša avarinių išsipylimų ar inžinerinių įrenginių gedimo atvejais, nesusidaro ilgalaikių taršos židinių grunte ar aeracijos zonoje.