Tiek Lietuvoje, tiek ir Latvijoje bei Estijoje tvarumo sertifikatų naujiems pastatams išduodama mažiau nei pernai. Sumažėjusios pastatų sertifikavimo apimtys signalizuoja nevienareikšmę situaciją – ar ekonominiai iššūkiai nepakiš kojos nekilnojamojo turto (NT) vystytojų tvarumo tikslams?

Per pirmąjį pusmetį Lietuvoje pagal populiariausią šalyje BREEAM sertifikavimo metodiką išduoti 4 nauji sertifikatai, Latvijoje – 5, Estijoje – kol kas nė vieno.

„Palyginti su pernykšte situacija, šie metai kol kas nepasižymi BREEAM sertifikatų gausa. Per praėjusius metus Lietuvoje sertifikuota 15, Latvijoje – 17, Estijoje – 19 pastatų. Sprendžiant iš pirmojo pusmečio rezultatų ir tarpinių BREEAM sertifikatų kiekio, panašu, kad per šiuos metus Baltijos šalių NT rinka pasipildys maždaug dvidešimčia Lietuvoje ir Latvijoje sertifikuotų naujų pastatų“, – sako tvaraus verslo konsultavimo ir sertifikavimo bendrovės „Vesta Consulting“ tvarios plėtros konsultantė Agnė Nikolajevė.

Pastatai „atsakingi“ už trečdalį sunaudojamos energijos

Remiantis 2023-aisiais paskelbtos Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos (angl. UNEP) ataskaitos duomenimis, pastatai sudaro 21 proc. pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų ir net trečdalį (34 proc.) pasaulinės energijos paklausos​. Tad tvaresnių pastatų vystymas laikomas vienu iš klimato kaitą mažinančių veiksnių.

„Didžioji dalis pastatų generuojamų anglies dioksido (CO₂) emisijų sukuriama būtent eksploatacijos metu – šildant, vėsinant pastatus bei naudojant elektrą kitiems poreikiams. Kitas, prie emisijų prisidedantis faktorius – statybinės medžiagos, kurių gamyba taip pat turi poveikį aplinkai, kaip ir paties pastato statybos. Tad kuo daugiau turime tarptautinius tvarumo standartus atitinkančių pastatų, tuo didesnė tikimybę, kad kursime draugiškesnę aplinkai NT ekosistemą“, – sako A. Nikolajevė.

Jos teigimu, daugiausia sertifikuojama komercinės paskirties biurų ir industrinės paskirties – logistikos, sandėliavimo – pastatų.

Unsplash nuotr.

Šiemet nusimato mažiau sertifikatų

Pagal jau išduotus ir galiojančius tarpinius (Interim) sertifikatus, tikimasi, kad per antrąjį pusmetį naujų BREEAM įvertinimų krepšelis Baltijos šalyse turėtų pasipildyti panašiu sertifikatų kiekiu kaip ir per pirmuosius šešis metų mėnesius. Lietuvoje tikimasi sulaukti 4 iš 13 laikinų, Latvijoje – 5 iš 8 laikinų, Estijoje – galimai nė vieno iš 2 laikinų sertifikatų.

Tiesa, prognozavimas remiasi užregistruotais tarpiniais „Interim“ sertifikatais, taigi galutinius metų rezultatus gali pakoreguoti tarpinių BREEAM „Interim“ sertifikatų neturėję projektai – pavyzdžiui, liepą Lietuvoje sertifikuoti 3 tokie nauji pastatai.

Vangesnis pastatų sertifikavimas pagal BREEAM metodiką Estijoje aiškinamas tuo, kad šioje šalyje, kaip ir kaimyninėje Suomijoje, populiaresnis sertifikavimas pagal LEED metodiką – šių sertifikatų atžvilgiu Estija pirmauja Baltijos šalyse. Taip pat, praėjusiais metais Estijoje stebėtas didesnis BREEAM sertifikatų spurtas, tad šiuo metu fiksuojama pauzė gali būti natūraliai susiklosčiusi.

„Įprastai naujos statybos administracinio pastato sertifikavimo trukmė yra 3 metai. Vis dėlto, kada bus gautas sertifikatas, priklauso ir nuo pastato projektavimo bei statybų trukmės. Dažnu atveju projektiniai sprendiniai būna keičiami projekto eigoje, ieškant efektyvesnių, ekonomiškai naudingesnių sprendinių, gali vėluoti ir pačios statybos dėl ekonominių ar geopolitinių veiksnių. Tokius statybų vėlavimus stebėjome COVID-19 pandemijos metu, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, ekonominių krizių metu“, – aiškina „Vesta Consulting“ atstovė.

Kaip pavyzdį, ji pateikia neseniai Rygoje biurų nuomos kompleksui „Elemental Business Centre“ suteiktą aukščiausią „BREEAM New Construction Outstanding“ įvertinimą – pastatų sertifikavimas užtruko 8 metus.

„Pasitaiko, kad NT vystytojai parengia projektą statybos leidimui gauti pagal BREEAM reikalavimus, tačiau susiklosčius nepalankioms ekonominėms aplinkybėms, statybos nėra pradedamos ar atidedamos vėlesniam, ekonomiškai palankesniam laikotarpiui. Panašiai nutinka ir geopolitinių rizikų akivaizdoje – NT vystytojai neskuba investuoti į pastato statybas, todėl ir sertifikato išdavimas atidedamas vėlesniam, mažiau rizikingam laikotarpiui“, – sako A. Nikolajevė.

Tendencijos stabilios

Ar šiemet sumažėjęs naujų pastatų sertifikatas gali indikuoti mažėjančias NT vystytojų ambicijas tvarumo srityje, ekspertė vertina itin atsargiai.

„Vertinant pastarųjų trejų metų pastatų sertifikavimo tendencijas, jos yra gana stabilios, tik 2023-ieji išsiskyrė didesniu NT vystytojų aktyvumu. Nežymus sertifikavimo atoslūgis atspindi ir dabartines ekonomines tendencijas, kur krypsta didžiausias NT vystytojų dėmesys: mažiau sertifikuojama naujų projektų, bet stabiliai auga jau eksploatuojamų pastatų sertifikavimas. Tai reiškia, kad esant ribotoms galimybėms investuoti į daug kainuojančius naujus projektus, bandoma didinti jau rinkoje esančių pastatų vertę“, – pastebi A. Nikolajevė.

Sertifikavimo aktyvumas Baltijos šalyse nesikeičia: Lietuva šioje srityje kol kas aktyviausia, bet tam tikrų sertifikavimo sistemų atžvilgiu (pvz., BREEAM) Latvija užtikrintai vejasi Lietuvą. Šiuo metu Lietuvoje yra per 190 sertifikuotų pastatų, Latvijoje ir Estijoje – atitinkamai kiek daugiau nei po 100.