2020 m. patvirtinta Europos Sąjungos Žaliojo kurso strategija po truputį įgauna pavidalą ir nacionalinėse valstybėse. Bendrijos iškeltų tikslų šalys siekia visos kartu, kiekviena tam pritaikydama savo teisės aktus. Jau ir šiandien Lietuvos įstatymų bazėje įgyvendinta daug pokyčių, kurie atsirado siekiant Žaliojo kurso krypties. Tad koks tas Lietuvos žaliasis kursas?
Siekiant įgyvendinti Žaliojo kurso nuostatas, Lietuvoje 2021 m. birželio 30 d. priimta Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkė, kurioje numatyti strateginiai tikslai ir uždaviniai ilgalaikėje perspektyvoje pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos.
Trumpuoju laikotarpiu, iki 2030 m., siekiama atsisakyti iškastinio kuro atskiruose sektoriuose, o iki 2050-ųjų norima pasiekti visišką ekonomikos neutralumą klimatui.
Pramonės sektoriui čia numatyta daug ambicingų tikslų ir uždavinių, tarp kurių svarbiausi statybos sektoriui yra šie:
- iki 2030 m. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ne mažiau kaip 19 proc., palyginti su 2005 m.;
- diegti inovatyvias, efektyviau energiją vartojančias technologijas, plėtojant konkurencingą žiedinę ekonomiką ir biomasės žaliavų naudojimu grįstą bioekonomiką (kol kas tam numatytos finansinės paskatos atliekų rūšiavimo ir perdirbimo infrastruktūrai, antrinių žaliavų panaudojimui gamyboje skatinti);
- pasiekti, kad iki 2024 m. visi visuomeninės paskirties pastatai būtų statomi ne mažiau kaip iš 50 proc. organinių ir medienos statybos medžiagų, aktyviau naudojant antrines žaliavas ir mažinant statybinių atliekų susidarymą;
- iki 2040 m. atsisakyti iškastinio kuro naudojimo.
Vyriausybė taip pat yra patvirtinusi Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekonomikos iki 2035 m. gaires. „Nepaisant politinių ir socialinių pokyčių, šalies progresas pereinant prie žiedinės ekonomikos yra vienas lėčiausių ES. Pagal antrinių žaliavų panaudojimo (žiediškumo) indeksą Lietuva užima 20 vietą tarp ES valstybių narių 2021 m. (2020 m. – 21 vietą) ir pasižymi didesniu kaip vidutiniu ES imlumu ištekliams“, – rašoma šiose gairėse.
Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyr. specialistė Virginija Vingrienė sako, kadžiedinėje statyboje krypstama link gyvavimo ciklo modeliavimo.
Žiedinė bioekonomika veda į neariminių technologijų ir ekologinių ūkių plėtrą. O atliekų sektorius – į kokybišką visų rūšių atliekų išrūšiavimą, perdirbimo infrastruktūros plėtrą, gamintojų įpareigojimą apmokėti už atliekų sutvarkymą tekstilės, baldų, žaislų, higienos prekių ir kituose sektoriuose, antrinių žaliavų sistemos sukūrimą.
„Įgyvendinant plėtros programos „Skatinti atliekų prevenciją“ aplinkos apsaugos ir klimato kaitos pažangos priemones, suplanuota plėsti pakartotinio daiktų naudojimo ir dalijimosi platformas, skiriant finansavimą smulkiems ir labai smulkiems verslams.
Taip pat šiai plėtros programai skirtas finansavimas sprendimų paieškai dalintis nepanaudotomis įsigytomis medžiagomis (pavyzdžiui, statybinėmis) jų prekybos vietose, dalijimosi ekonomikos analizei parengti bei įvertinti galimybėms daugkartinių pakuočių naudojimo plėtrai“, – sako V. Vingrienė.
Žaliosios Lietuvos ateitis – tvaresni miestai
2023 m. parengtos ir patvirtintos Tvarių miestų gairės ir jų įgyvendinimo rekomendacijos, kurios metodiškai prisideda prie Žaliojo kurso, padėdamos Lietuvos miestams taikyti tvarius sprendinius planuojant savo teritorijas.
„Tai įrankis, kuriuo siekiama sukurti, matuoti ir stebėti miestų plėtrą tvarumo linkme. Rengiant šias gaires, nustatyti skirtingi Lietuvos miestų tipai, jų problematika, taip sudaromos sąlygos Lietuvos miestus skirstyti pagal tam tikras charakteristikas ir ypatybes: miesto dydį, populiaciją, geografiją, specializaciją ir kt.“, – teigia Aplinkos ministerijos Architektūros ir inovacijų politikos grupės vyresnysis patarėjas Artūras Sakalauskas.
O nuo 2029 m. bus taikoma Statinio gyvavimo ciklo modeliavimo metodika, ji leis modeliuoti įvairių taikomų sprendinių ir produktų įtaką aplinkai, pavyzdžiui, CO2 išlakas, suvartotos energijos, vandens kiekį ir kt. rodiklius. Ministerija tikisi, kad priėmus šių rodiklių galimas normas bus kartu mažinama statinių įtaka aplinkai (mažinant CO2, energijos suvartojimą ir pan.).
Kas yra tvaru ekonomikai?
Svarbiausias tikslas statybų sektoriuje yra medienos ir organinių medžiagų naudojimas. Tiksliau, nuo šių metų lapkričio įsigalioja nuostata, jog iš valstybės ir ES lėšų finansuojami viešieji pastatai būtų statomi naudojant 50 proc. medienos ir organinių medžiagų.
Nepriklausomas tvarumo ir surenkamosios medinės statybos ekspertas Paulius Milčius įsitikinęs – Lietuva neįveiks tvarumo iššūkių pasaulyje viena, o vien medinių konstrukcijų taikymas viešuosiuose pastatuose visų sektoriaus problemų neišspręs. „Viena vertus, statybos stringa, ypač – gyvenamojo būsto.
Taip pat stringa statybų paslaugų eksportas. Kalbant apie tvariąją statybą, Lietuvai nepalankiai ima persiskirstyti eksporto lyderiai.
Pastaruosius metus būdavome antri pagal surenkamųjų namų eksportą, o dabar nukritome į trečią vietą, nes mus pralenkė Lenkija, o gal tuoj pralenks ir Latvija. Jeigu tokias konstrukcijas pradės eksportuoti Švedija, bus dar liūdniau. Koks to rezultatas? Įmonės atleidžia darbuotojus, krinta sumokamų mokesčių dalis, specialistai išvyksta dirbti į užsienį. Besikaupiantis potencialas iššvaistomas. Ar tai yra tvaru ekonomikai?“
Plačiau apie šį reglamentą skaitykite 40 p. straipsnyje „Statyba iš medienos ir kitų organinių medžiagų: vizija ir iššūkiai”
Lietuvos žaliasis kursas atsirado ir dabartinės Vyriausybės programoje. Kaip nurodo Aplinkos ministerija, siekiant įgyvendinti programą, 2023 m. gegužės 9 d. buvo priimtas akcizų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo susiaurinta iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų apimtis, taip pat nuosekliai didinami gazoliams, akmens anglims, koksui ir lignitui taikomi akcizų tarifai.
Nustatyti akcizai šildymui skirtoms durpėms ir jie nuosekliai didinami. Durpės yra labai taršus iškastinės kilmės kuras, kurio CO2 taršos faktorius prilygsta akmens anglių CO2 taršos faktoriui.
Nuo 2025 m. į kai kuriems energiniams produktams taikomus akcizų tarifus planuojama įtraukti CO2 dedamąją. Toks sprendimas ilgainiui skatintų atsisakyti šių aplinkai žalingų kuro rūšių (benzinas, žibalas, gazoliai, naftos dujiniai angliavandeniliai (išskyrus gamtines dujas), akmens anglys, koksas, lignitas, durpės). CO2 tarifai taip pat nuosekliai didinami.
Kova su šiltnamio efektu
Tarp itin svarbių Europos žaliojo kurso tikslų – kova su šiltnamio efektu.
Europos klimato teisės aktu Bendrijos narės įsipareigojo grynąjį ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2030 m. sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990-ųjų lygiu.
- Statybų poveikis klimatui. Pagal nacionalinę ŠESD apskaitą, 2022 m. dėl statybų sektoriuje tiesiogiai sunaudoto iškastinės kilmės kuro į atmosferą pateko 57 tūkst. tonų CO2 ekvivalentu. Statybų sektorius, sukurdamas 14 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, išskiria 8 proc. metinių ŠESD išlakų ir beveik 11 proc. atliekų srauto.
- Tarši gamyba. Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės patarėja Jolanta Merkelienė sako,kadprie statybos sektoriaus tikslinga būtų priskirti ir tam tikrų produktų gamybą, pavyzdžiui, vienos svarbiausių statybinių medžiagų – cemento, kurio gamybos procese 2022 m. į atmosferą buvo išmesta apie 1,1 mln. tonų CO2 ekvivalentu. ŠESD išmetamos ir kitų statybų sektoriui svarbių produktų gamybos procese, pavyzdžiui, mineralinės vatos (59 tūkst. t. CO2 ekvivalentu) ir pan. gaminių gamyboje.
- Transporto dalis. „Be to, statybų sektorius yra atsakingas ir už nemažą kiekį ŠESD, išmetamą kelių transporto sektoriaus (pavyzdžiui, degalų naudojimas sunkiasvoriuose ir lengvuosiuose automobiliuose), tačiau nacionalinėje statistikoje neįmanoma atskirti, kiek degalų sunaudota statybos ar kitų sektorių (bendras 2022 m. Lietuvos kelių transporto išmestas ŠESD buvo 5,9 mln. t CO2 ekvivalentu)“, – sako J. Merkelienė.
Statybos sektoriaus atstovai siekia pokyčių
Didėja susidomėjimas tvaresne statyba. Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas sako pastebintis, kad ne tik valdžios, bet ir sektoriaus atstovų požiūris į statybas keičiasi:
„Statybininkai pradėjo suvokti, kad tarša yra netoleruotina, ir privalome savo gamybą bei procesus organizuoti taip, kad būtume konkurencingi. Pastebiu, kad net įvairiuose seminaruose apie tvarumą ar CO2 išlakų mažinimą anksčiau būdavo labai nedaug vadovų, o dabar klausytojų auditorija labai išsiplėtusi. Tai rodo norą ir žinių poreikį. Išklausę kursus, internetinius seminarus, gamybininkai žinias pritaiko ir praktikoje.
Jau šiandien statybos aikštelėje matyti, kad darbininkai tinkamai apsirūpinę, rūšiuojamos atliekos, pavarčius projektų katalogus ir statybos žurnalus, matyti, kad daromi tinkami įrašai, yra medžiagų sertifikatai, reikšmingai pagerėjo kontrolės kokybė. Pokyčiai tikrai vyksta.“
Gaminti tvariau ne taip naudinga. Pasak statybininkų atstovo, šiandien visas sektorius stengiasi ieškoti būdų, kaip gaminti žaliau. Visgi, eksperto teigimu, tokios sektoriaus pastangos ne visuomet yra naudingos pačiam verslui: „Visi ieško būdų, kaip pagaminti vieną ar kitą statybų elementą arba konstrukciją sunaudojant kuo mažiau iškastinio kuro ar taršios energijos.
Turime daug įmonių, kurios labai skaičiuoja. Bet viešuosiuose pirkimuose turėtų būtų keliami atitinkami konkursiniai reikalavimai.
Pavyzdžiui, kad plienas būtų pagamintas naudojant žaliąją energiją. Kitaip tokios įmonės pastangos nueina perniek, nes viešuosiuose pirkimuose vyrauja mažiausios kainos principas.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas: „Visi ieško būdų, kaip pagaminti vieną ar kitą statybų elementą arba konstrukciją sunaudojant kuo mažiau iškastinio kuro ar taršios energijos.“
Tokia įmonė konkursą visada pralaimės. Tada koks prioritetas: žalioji statyba ar mažiausia kaina, net kai naudojamos pigios, netvarios medžiagos?“
Pasigenda subsidijų taršiems gamintojams perorganizuoti
Statybininkų atstovas džiaugiasi, jog valdžios institucijos siekia, kad statybų sektorius labiau atlieptų Žaliojo kurso tikslus: „Aplinkos ministerija deda daug pastangų, bet procesas nėra greitas. Viena yra išleisti įstatymus, o perorganizuoti gamybos procesus nėra labai paprasta.
Pavyzdžiui, galbūt gamybininkams reikia subsidijų, ES fondų paramos. Štai „Akmenės cementui“ ar kokiems fasadų gamintojams tai padėtų susitvarkyti savo energetinį ūkį ir išmetamų dujų išlakų kiekis būtų mažesnis. Tai brangios investicijos, kurios greitai neatsiperka.
Jeigu įmonė tai įgyvendino savo jėgomis, dažnai savikainoje tai yra didelė dedamoji. Gavus subsidiją, ne taip brangsta galutinis produktas. Problemų nemažai, bet po truputį tikrai žengiame į civilizuotą gamybą ir žalesnę statybą.“
Žalieji pirkimai prisitaikė prie sektoriaus poreikių
Dar neseniai skambėjo nemažai kritikos žaliesiems pirkimams. Paklaustas, ar situacija pasikeitė, D. Gedvilas sako, kad Aplinkos ministerija išgirdo kritiką ir šiandien pirkimų sistema yra daug palankesnė: „Su ministerija diskutavome, buvo pakoreguoti teisės aktai.
Dabar nurodyta, kad be projekto rangovai negali būti vertinami, jog jie yra žali. Pirmiausia turi būti projektas, o tik tada galima vertinti, ar rangovas pastatą statys pagal žaliuosius principus. Anksčiau buvo reikalaujama įrodyti, kad rangovas stato pagal žaliąsias technologijas. Bet be projekto buvo neįmanoma to padaryti.
Žinoma, kyla ir sertifikavimo iššūkių. Įmonės sertifikuojant medžiagas taip pat turėtų daryti atitinkamas žymas dėl CO2 išlakų, tai ekspertams, techniniams prižiūrėtojams palengvintų darbą. Tad namų darbų dar tikrai visiems yra.“
Pokyčiai tvarkant statybines atliekas
Skaičiuojama, kad statybinės atliekos sudaro trečdalį visų ES atliekų, didžioji jų dalis gali būti perdirbama. Perdirbant statybines inertines atliekas, pavyzdžiui, pastatų griovimo metu susidariusias betono, plytų, čerpių atliekas, ir gautus produktus panaudojant statyboje, eikvojama mažiau pirminių išteklių, mažiau atliekų šalinama sąvartynuose.
- Daugiau atliekų rūšiavimo. Atsižvelgiant į tai, šiemet pakeistos Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės, kurios nustato aiškesnius reikalavimus statybinių atliekų perdirbimui į statybos produktus. Pakeitimai įsigalios š. m. lapkričio 1 dieną.
Aplinkos ministerijos Architektūros ir inovacijų politikos grupės vyresniojo patarėjo A. Sakalausko teigimu,nauja tvarka paskatins tinkamai rūšiuoti ir perdirbti daugiau statybinių atliekų, mažės pirminių išteklių naudojimas statybos sektoriuje, o šią veiklą vykdančių įmonių kontrolė taps skaidresnė ir aiškesnė, kils mažiau ginčų vertinant ūkio subjektų tvarkomas statybines atliekas bei sumažės teisminių procesų. - Naudosime dar kartą. Parengtas Medžiagų ar daiktų priskyrimo prie šalutinių produktų kriterijų nustatymo ir priskyrimo šalutiniams produktams tvarkos aprašas. Planuojama, kad jis įsigalios iki 2024 m. pabaigos.
„Tikimasi, kad siūlomi pakeitimai sudarys sąlygas pakartotinai naudoti tinkamas medžiagas ar daiktus sugrąžinti į rinką ne tik per atliekų tvarkytojus, kad tai paskatins ir kitus ūkio subjektus ieškoti galimybių prikelti juos antram gyvenimui. Pavyzdžiui, griaunant susidaręs neužterštas gruntas, nebenauji langai, durys, kurie gali būti naudojami dar kartą be papildomo apdirbimo, bus priskiriami ne atliekoms, o šalutiniams produktams“, – sako A. Sakalauskas.
Skaičiuojama, kad statybinės atliekos sudaro trečdalį visų Europos Sąjungos atliekų, didžioji jų dalis gali būti perdirbama.
Pasak D. Gedvilo, pokyčiai jau veikia ir praktikoje: „Neseniai ministerija išleido naują teisės aktą, kad atliekos statybvietėje nebūtų laikomos šiukšlėmis, o būtų pripažįstamos kaip žaliavos ir jas būtų galima antrą kartą panaudoti statybos procese ir gamyboje.
Tačiau susiduriame su sertifikavimo arba tokių žaliavų kokybės patikra, nes yra reikalavimas, kad, gaminant naujas statybines konstrukcijas, visi žaliavų komponentai turi būti sertifikuoti.
Kaip vertinti tas medžiagas, kurios statybvietėje perdirbamos ir panaudojamos antriniame statybos procese? Kaip tokioms medžiagoms išrašyti sertifikatą? Klausimų dar yra, bet jau galima plačiau naudoti antrines žaliavas, užuot vežus visas atliekas į sąvartyną.
Veikia ir statybinių atliekų rūšiavimo reglamentai, apibrėžiantys, kaip turi būti rūšiuojama, kaip atliekama kontrolė. Daug investuota ir į personalo mokymą. Tad procesas vyksta. Jis nėra greitas, bet Aplinkos ministerija deda dideles pastangas.“
A++ standartas – nebe galutinis tikslas
Žaliojo kurso link Lietuva suka ne tik teisiniu, bet ir praktiniu keliu. Pastebimai kinta pramonės pastatų tvarumo lygis. Ir nors įstatymų bazė aukštesnių reikalavimų nei A++ pastatams dar nenumato, praktikoje tai jau juntama.
Didieji pramonės ir gamybos pastatai papildomai sertifikuojami įvairiais tvarumo sertifikatais, tarp kurių BREEAM (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method), LEED (angl. Leadership in Energy and Environmental Design).
A++ pastatų tvarumas yra platesnė sąvoka, be energetinių pastato savybių apimanti ir šias sritis:
- aplinkosauginę – CO2 išlakas, išteklių suvartojimo kiekį;
- socialinę – darbuotojų ar gyventojų gerovės indeksas, insoliacija, triukšmo valdymas, oro kokybė;
- ekonominę – statybos racionalumas, sprendinių ekonomiškumas.
„Nors toks sertifikavimas neprivalomas, tačiau, siekiant nacionalinės bei tarptautinės rinkos pripažinimo, jis yra kokybės ženklas, tapatinamas su tvarumu. Teisiniu požiūriu visos minėtos savybės yra reglamentuotos – tiek higieniniai reikalavimai, tiek esminiai pastato reikalavimai, tiek šiuo metu kuriama Statinio gyvavimo ciklo modeliavimo informacinė sistema, leisianti vertinti pastato įtaką aplinkai CO2 išlakų ir suvartotos energijos prasme“, – sako Aplinkos ministerijos Architektūros ir inovacijų politikos grupės vyresnysis patarėjas A. Sakalauskas.
A++ pastatų tvarumas yra platesnė sąvoka, be energetinių pastato savybių apimanti ir aplinkosauginę, socialinę, ekonominę sritis.
Reformų iššūkiai Lietuvoje ir rekomendacijos
2023 m. balandį Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO)* pristatė studijos „Poveikio klimatui neutralumas iki 2050 m. – reformų Lietuvoje galimybės“ 24 politines rekomendacijas, kokį kelią ir priemones turėtų pasirinkti Lietuva, įgyvendindama dekarbonizacijos tikslus, kaip tai paveiks mūsų šalį ir kokių galimybių Lietuvai suteikia klimatui neutralus ekonomikos modelis.
Rengiant studiją įvertinta Lietuvos klimato kaitos politika ir jos įgyvendinimas. Konstatuota, kad Lietuvos ekonomikos augimas sėkmingai atsietas nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo.
Vis dėlto išmetamo ŠESD kiekio intensyvumas Lietuvoje išlieka didesnis nei ES vidurkis. Lietuvoje ŠESD intensyvumo indeksas 2017 m. skyrėsi nuo ES rezultato beveik 14 proc. punktų, o 2020 m. skirtumas išaugo iki 23,4 proc. punktų. Šalies ŠESD mažinimo tikslams pasiekti EBPO ekspertai pabrėžia ambicingos tarpsektorinės klimato kaitos politikos įgyvendinimo būtinybę, aplinkosaugos mokesčių didinimą ir iškastinio kuro subsidijų atsisakymą.
Pasak ekspertų, Lietuvos ekonomikos dekarbonizavimas pareikalaus ilgalaikių priemonių. Pirmenybė turi būti teikiama didėjančiam transporto sektoriaus ŠESD mažinimui, o senas ir neefektyvus automobilių parkas, augantis krovinių gabenimas keliais ir miestų plėtra reikalauja neatidėliotinų sprendimų.
Pastatų energijos vartojimo efektyvumo užtikrinimas yra dar vienas iššūkis, nes nepakankamas energetiškai efektyvių pastatų fondas neigiamai veikia didelę pažangą, padarytą mažinant šildymo ŠESD kiekį naudojant biomasę ir atliekas.
Pramonės sektoriuje istoriškai žemos iškastinio kuro kainos stabdė greitesnį perėjimą prie atsinaujinančios energijos, nors dabartinė geopolitinė situacija ir energetikos kainų krizė keičia paskatas.
Studijoje nurodoma, kad Lietuvai iki 2050 m. norint tapti klimatui neutralia valstybe vien tik anglies dioksido kainodaros nepakanka. Būtina inovatyvių technologijų plėtra, ypač transporto ir pramonės sektoriuose. Tikslinė parama būtina siekiant skatinti technologijų diegimą ir inovacijas.
—————————————————————————————————————–
*Paryžiuje įsikūrusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) yra forumas, kuriame vyriausybių pareigūnai aptaria ir analizuoja politikos poveikį ir struktūrą ir kaip tai pagerins pasaulio piliečių socialinę bei ekonominę gerovę. Darbui vadovauja sekretoriatas, kurį sudaro ekonomikos ir politikos analitikai, kompetentingi visais ekonomikos aspektais.
