• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Žaibolaidis neprivalus, bet būtinas

2014 rugsėjo 20 d.

Žaibolaidžio reikalingumu turbūt mažai kas abejoja. Tačiau įsirengti sistemą susipranta ne visi. Teisės aktai to nereikalauja, o nuo 2009 metų pagrindiniai žaibosaugos reikalavimai keitėsi, netgi tapo kiek liberalesni.

Daugiau laisvės gyvenamiesiems namams

2009 metais buvo patvirtintas statybos techninis reglamentas – STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“ – tuomet buvo tiksliai nustatyti reikalavimai naujai projektuojamiems, rekonstruojamiems ir renovuojamiems pastatams. Imta vadovautis Europos standartais, pagal kuriuos priklausomai nuo pastato pavojingumo numatyta, kuriais atvejais turi būti parenkama apsauga nuo žaibo.

Aplinkos ministerijos Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Baranauskas priminė, kad buvo atsisakyta privalomojo aktyviosios žaibosaugos reikalavimo kai kurių objektų statybai.

„Didesnę pasirinkimo laisvę turi gyvenamųjų namų, vienbučių, ūkinių pastatų statytojai. Išimtys netaikomos daugiabučių statybai. Susisiekimo, komunikacijos pastatuose žaibosauga įrengiama pagal specialius elektrotechnikos, apsaugos reikalavimus“, – aiškino T. Baranauskas.

Anot jo, prieš atiduodant naudoti naujai statomus ir rekonstruojamus pastatus kompetentingi specialistai tikrina, ar viskas įgyvendinta taip, kaip numatyta projekte. Jeigu nustatyta įrengti žaibosaugos sistemą, tikrinama, ar viskas padaryta kaip privalu.

Negalima pakenkti autentiškumui

Nuo gaisrų ypač stengiamasi apsaugoti kultūros paveldo objektus. Žaibosaugos sistema yra viena priemonių. Tačiau kai kuriais atvejais susiduriama su keblumais.

Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojo Algimanto Degučio teigimu, jeigu nutariama valstybės saugomame kultūros paveldo objekte įrengti žaibosaugą, reikia labai kruopščiai parengti projektą. Mat būtina numatyti, kad įrengiant žaibosaugos sistemą nebūtų pažeistos ar net sunaikintos vertingosios objekto ypatybės, pavyzdžiui, autentiška sienų tapyba, lubų lipdyba, mūras ar kitos detalės.

„Šiandien neprivalu statyti žaibolaidžio matomiausioje vietoje tam, kad pastatas liktų saugus. Nėra būtinos net laidinės saugos priemonės. Žaibosaugos sistemų yra daug ir įvairių, o ši įvairovė leidžia apsaugoti kultūros paveldo objektus nedarkant vaizdo ir nepakenkiant autentiškumui“, – sakė A. Degutis.

Anot jo, įrengiant žaibosaugos sistemą kultūros paveldo objekte būtina atlikti tyrimus ir nustatyti vertingąsias ypatybes. Toliau darbus reikia derinti su Kultūros paveldo departamento teritorinių padalinių specialistais. Kaskart jie atvyksta į objektą ir įvertina, ar norima įrengti žaibosauga nepakenks vertingosioms objekto ypatybėms. Jei savininko pasirinktas sprendimas paveldui yra žalingas, ieškoma kitų, kuo mažiau galinčių pakenkti sprendimų.

Įrangą irgi svarbu apsaugoti

Žaibosaugos sistemos yra būtinos tik ypatingiesiems statiniams. Ne aukštesniems kaip penkių aukštų gyvenamiesiems pastatams žaibolaidis nėra privalomas. Tačiau įmonės „Žaibosauga.lt“ vadovas Marius Strankauskas patarė nepamiršti saugumo. Įrengiant žaibolaidį svarbiausia, kad sistema atitiktų ją reglamentuojančio STR reikalavimus ir normas. Taip pat privalu nepamiršti pagrindinių taisyklių: apskaičiuoti apsaugos zonas, dirbti su sertifikuotomis medžiagomis, pasiekti reikalingą 10 omų įžeminimo varžą.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad