Iki XI-ojo Urbanistinio forumo, kuriame bus gvildenama Lietuvos urbanistinės vizijos tema, liko keturios dienos. Primename, kad šįmet neabejingi Lietuvos miestų vizijai ir ateičiai spalio 20-ąją renkasi Panevėžyje.

Organizatoriai pristato Urbanistinio forumo metu vyksiančias kūrybines dirbtuves:

Laikas: 14.00–15.30 val.

„Idėjos bendrųjų planų rengimui”

Organizuoja Vilniaus miesto savivaldybė.
Moderatoriai: Mindaugas Pakalnis, Dalia Bardauskienė.
Vieta: kino centras „Garsas”.

Vilniaus savivaldybė rengia naują Lietuvos sostinės bendrąjį planą. Tardamiesi su miesto gyventojais, miestą kuriančiomis grupėmis BP rengėjai siūlo naujas idėjas reglamentavimui, procesui ir įgyvendinimui. Vilniaus miesto vyr. architektas M. Pakalnis, mero patarėja D. Bardauskienė su Lietuvos urbanistų visuomene dalysis savo įžvalgomis ir sieks sužinoti, ar siūlomis sprendimai derėtų ir kitiems miestams, ar BP planas turi būti detalesnis, ar daugiau abstraktus – plėtros gairės, ar BP gali pasiūlyti urbanistinės etstetikos elementus.

„Pasakojimas. Užduoties kūrimo įrankis”

Organizuoja Lietuvos urbanistinių inovacijų tinklas.
Moderatoriai: Gintarė Norkūnaitė, Živilė Šimkutė, Viktorija Marozienė.
Vieta: kino centras „Garsas”.

Dirbtuvių tikslas – diskutuoti ir praktiškai išbandyti naratyvo metodologiją. Ją galima pritaikyti kiekvienam dirbančiam su miestų viešųjų erdvių, darnios susisiekimo infrastruktūros ar bendruomeninės programos projektų miestuose ir miesteliuose inicijavimu. Apskritojo stalo diskusijos forma, dirbtuvių dalyviai, pasirinkę vieną iš siūlomų projektų, kurs projekto užduotį naudojant naratyvo metodologiją.

Metodologija šiuo metu naudojama rengiant Roterdamo miesto vizijos projektą. Dirbtuvių pradžioje projektą pristatys Olandijoje įsikūrusio urbanistikos ir miestų planavimo biuro POSAD Spatial Strategies urbanistė Gintarė Norkūnaitė. Tai taps atspirties tašku analizuojant Lietuvos miestams aktualias iniciatyvas.

Roterdamo vizija: Dėl besikeičiančio Aplinkos vystymo įstatymo, Olandijos miestai turi paruošti naujas miesto vystymo vizijas. Jos, kitaip nei buvę planavimo dokumentai, leis vykdyti projektus, integruotai sprendžiančius miesto problemas, užtikrins gyventojų, verslų ir valdžios bendradarbiavimą formuojant miesto ateitį.

Dirbtuvėse kviečiami dalyvauti visi norintieji, o ypač valstybės tarnautojai susiduriantys su užduoties rašymo urbanistiniams projektams iššūkiais tiek didžiuosiuose, tiek mažesniuose Lietuvos miestuose.

„Tarptautinė teritorijų planavimo praktika: metodai ir pritaikymo galimybės Lietuvai”

Organizuoja Lietuvos urbanistinių inovacijų tinklas.
Moderatoriai: Donatas Baltrušaitis, Vytautas Buinevičius, Džiugas Lukoševičius.
Vieta: kino centras „Garsas“.

Kūrybinės dirbtuvės inspiruos ir supažindins su tarptautine teritorijų planavimo praktika Belgijoje ir Švedijoje. Kritiškai apžvelgsime sistemines-struktūrines Lietuvos teritorijų planavimo problemas. Klausime ir diskutuosime, kaip įtvirtinti gerąją tarptautinio planavimo praktiką, nuo ko pradėti formuojant efektyvią planavimo dokumentų visumą Lietuvoje. Kuo ir kaip turi sietis skirtingų mastelių planavimo dokumentai? Kokios suinteresuotos šalys turi efektyviai įsijungti į šių dokumentų formavimą siekiant užsibrėžtų tikslų? Kūrybinės dirbtuvių metu sieksime aktyvios visų dalyvių diskusijos, taikysime suinteresuotų šalių valdymo metodą ir visi kartu pildysime interaktyvią teritorinių mastelių matricą.

„Panevėžio projektų turas pėsčiomis”

Organizuoja Panevėžio savivaldybė.
Moderatoriai: Augustas Makrickas, Edgaras Neniškis, Daiva Gasiūnienė, Ieva Nagytė, Eugenijus Kaminskis.
Vieta: ekskursija prasidės kino teatro „Garsas“ foje.

Kūrybinių dirbtuvių-ekskursijos metu bus aplankomi ir pristatomi 5 objektai, kurie keičia arba artimoje ateityje keis Panevėžio miesto vaizdą įprasmindami istorines erdves ir objektus miesto centre. Ekskursijos metu taip pat bus pristatoma vietokūros samprata, kurios principai bus atskleidžiami per žaidimą.

Pagrindinis dirbtuvių-ekskursijos tikslas yra pasidalyti sėkminga projektavimo praktiką, atkreipti dėmesį į esamų miesto erdvių bei objektų rekonstrukcijas, konversijas. Susipažinti su vietokūros principais, kurie šias erdves ir objektus gali įprasminti, stiprinti juos kaip miesto simbolius. Taip siekiama atsigręžti į esamus miesto išteklius panaudojant juos kuriant naują miesto kokybę.

Aplankomi objektai:

Kino teatro „Garsas“ konversija į Stasio Eidrigevičiaus menų centrą.
Panevėžio konservų fabriko konversija.
Laisvės aikštė – kompleksinio sutvarkymo konkursas.
Senvagės parkas, Senvagės ir Skaistakalnio parkų su prieigomis kompleksinis sutvarkymo projektas.
Viešbutis „Romantic“ – įgyvendinta konversija iš istorinio mechaninio malūno pastato į viešbutį.

„Geresnė viešojo valdymo sistema miestų vystymuisi“

Organizuoja Aplinkos ministerija.
Moderatorius: Marius Narmontas.
Vieta: kino centras „Garsas“.

Pagrindinės mintys – pripažįstame, kad:

– Viešojo valdymo procesų efektyvumą lemia viešojo valdymo institucijų gebėjimai mažiausiomis sąnaudomis priimti ir įgyvendinti viešojo valdymo sprendimus, labiausiai atitinkančius visuomenės poreikius.
– Viešojo valdymo institucijose vyrauja biurokratinė bendradarbiavimo kultūra, neplėtojamos kitos, neįprastos bendradarbiavimo ir komunikavimo formos, per mažai naudojamasi naujų technologijų galimybėmis šioje srityje.
– Prioritetinėse viešosios politikos srityse, kai problema kyla veikiama įvairių socialinių–ekonominių veiksnių, turi būti kuo plačiau derinamos nuomonės ir ieškoma sutarimo.

Tikslas – prisidėti prie strateginio mąstymo viešojo valdymo stiprinimo institucijose ir jų veiklos valdymo gerinimo:

1) stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir skatinti sutarimo kultūrą dalijantis žiniomis ir gerąja patirtimi, kaip spręsti šios srities klausimus.
2) Gerinti viešojo valdymo institucijų veiklos organizavimą.

Iššūkiai:

– skirtingų institucijų patvirtintuose strateginiuose dokumentuoseteritorinis–urbanistinis aspektas (ir teritorijų planavimas) yra gana miglotas arba jo nėra.
– Trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo kuriant strategijas, priimant sprendimus šioje srityje.

Diskusijai:

• geresnei viešojo valdymo sistemaimiestų vystymesi reikia:
– lankstumo, atvirumu grįstų tarpinstitucinių santykių, aktyvaus bendradarbiavimo ir komunikavimo, kad būtų užtikrintas priimamų sprendimų skaidrumas ir viešumas;
– rasti tiesioginio bendradarbiavimo ir komunikavimo formas (kaip pvz. „pear-to-pear“), siekiant kompleksinio atskirų subjektų požiūrio ir bendrų darnaus miestų vystymosi principų;
– didesnio Vyriausybės dėmesio ir pagalbos formuojant miestų politiką skirtingų institucijų valdymo srityse; geresnio tarpinstitucinio koordinavimo veikiant šioje srityje;
– skatinti institucijas geriau suprasti miestų kuriamą pridėtinę vertę ir jos svarbą nacionaliniu lygmeniu;
– skatinti institucijas skleisti ir dalytis duomenimis, žiniomis, gerąja patirtimi sprendžiant klausimus darančius įtaką miestų vystymąsi;
– nustatyti ryšius tarp finansavimo šaltinių, siekiant juos pritaikyti miestų vystymui; juos koordinuoti ir integruoti urbanistinės politikos formavimui, jos įgyvendinimui.