Vyriausybė trečiadienį pritarė parlamentarų parengtam Metropoliteno koncesijos įstatymo projektui, nors kol kas nekalba nei apie nacionalinio statuso suteikimą projektui, nei apie jo įgyvendinimą, nei apie finansavimą.
Algirdas Butkevičius mano, kad projektas nėra išbaigtas ir dar reikia dirbti.
„Faktiškai grąžinome įstatymo projektą tobulinti Seimui, apie įgyvendinimą ten tikrai nėra kalbama, nėra kalbama apie finansavimą, aš manau, tai yra daugiau idėjos klausimas ir jokiu būdu negali būti suteiktas nacionalinis statutas“, – trečiadienį po posėdžio žurnalistams teigė ministras pirmininkas.
Pasak susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus, idėja yra priimtina iš esmės, tačiau įstatymo projektas turi būti tobulinamas.
„Iš esmės pritarti Metropoliteno įstatymo koncesijos projektui, tačiau siūlyti teikti Seimui tobulinti projektą, nes yra daug teisinių nesuderinamumų, pastabų – jų yra beveik 17“, – Vyriausybės posėdyje sakė susisiekimo ministras. Jo teigimu, įstatymas yra daugiau teisinės bazės kūrimo įrankis.
„Tai būtų naujos transporto šakos integravimas į Lietuvos transporto sistemą. Metro koncesija yra tik finansinis instrumentas, sudarantis galimybę organizuoti finansavimą, jei atsirastų susidomėjęs investuotojas. Tokiam investuotojų būtų atveriamos durys, valdžia dalyvautų labai minimaliai arba visai nedalyvautų“, – sakė Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos skyriaus patarėjas Paulius Girčys.
Pasak Vyriausybės specialistų, pagal metropoliteno apibrėžimą jam būtų taikomas Geležinkelių transporto kodeksas, neatitinkantis metro veiklos pobūdžio. Taip pat teigiama, kad ne tiesiogiai Vyriausybė, o jos įgaliota arba Seimo paskirta valstybės institucija turėtų būti atsakinga už metro projekto įgyvendinimą.
Pagal Koncesijų įstatymą Vyriausybė negali būti koncesininkė, todėl siūloma Metropoliteno įstatyme įtvirtinti, kad Vyriausybei ar jos įgaliotos institucijos sukurtai projekto įgyvendinimo bendrovei koncesija suteikiama be konkurso.
Įstatymo projekto autoriai sako, kad Vilniuje nutiesus metro, būtų atvertas kelias kelių milijardų litų vertės užsienio investicijoms.
Premjeras Algirdas Butkevičius yra sakęs, jog Vyriausybė tokiam projektui tikriausiai neturėtų lėšų. Anot jo, šiuo metu yra kitų svarbesnių strateginių projektų, kurie turėtų būti finansuojami iš valstybės lėšų. Tuo tarpu metro iniciatoriai – įstaigos „Metro sąjūdis“ atstovai tvirtina, jog tokiam projektui biudžeto lėšų ir nereikėtų, investuotų privačios kompanijos. Iš valdžios pusės reikėtų tik politinės valios parengti tinkamus teisės aktus tokioms investicijoms.
Krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas anksčiau siūlė Vyriausybei ieškoti strateginio investuotojo ir steigti metro projekto įgyvendinimo bendrovę. Siūlymą rėmė dar keli Seimo nariai – tiek iš valdančiųjų, tiek iš opozicijos.
Metro iniciatyvą parėmė „darbietis“ Kęstutis Daukšys, konservatorius Paulius Saudargas, liberalas Eligijus Masiulis bei Mišriai Seimo narių grupei priklausantis buvęs prezidentės vyriausiasis patarėjas Linas Balsys.
Vilniaus meras Artūras Zuokas yra inicijavęs greitojo tramvajaus linijos Santariškės-Geležinkelio stotis projektą ir dar pernai gegužę teigė, jog jis jau parengtas, o iki 2013 metų pabaigos miesto valdžia žadėjo skelbti jo statybos konkursą.
Parengta pagal www.bnsplius.lt