Daug sykių marinta ir dar daugiau kartų gaivinta metro idėja Vilniuje, regis, įgauna ryškesnius kontūrus. Ministrų kabinetas pritarė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektui su kai kuriomis pastabomis. Pagal Vyriausybės pastabas pakoreguotas įstatymo projektas bus perduotas svarstyti Seimui. Tikimasi, kad pataisytas metro įstatymo projektas Seimo komitetus pasieks dar šią savaitę ir bus atiduotas balsavimui.

Vyriausybės nutarimą parengusios Susisiekimo ministerijos manymu, įstatyme derėtų aiškiai apibrėžti, kokia transporto rūšimi būtų laikomas metropolitenas, tikslinti nuostatas dėl projekto pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Kadangi keleivių vežimas yra savivaldybių funkcija, siūloma ir atsisakyti galimybės perduoti valstybei projektų vykdymą.

Ministerija taip pat siūlo nustatyti maksimalią galimą koncesijos sutarties trukmę bei apibrėžti, kad tuomet, kai, įgyvendinant koncesiją, dalyvauja valstybė, turtas perduodamas valstybės nuosavybėn, o jei dalyvauja savivaldybė – jos nuosavybėn.

Dar 2014-ųjų vasarą Seimas buvo priėmęs Metropoliteno koncesijos įstatymą, tačiau tąkart prezidentė Seimo priimtą įstatymą vetavo, o atmesti veto pritrūko penkių balsų. Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į prezidentūros dekrete išdėstytas pastabas ir rekomendacijas.

Įstatymas paskirstys funkcijas ir atsakomybes tarp valstybės, savivaldybės ir investuotojo. Savivaldybei pareiškus norą statyti metro, Vyriausybė privalėtų organizuoti tokio projekto įgyvendinimą, patikint projekto finansavimą, įgyvendinimą ir įrengtos metro sistemos eksploataciją verslo struktūrom pagal koncesijos sutartį. Jai pasibaigus, metro infrastruktūra būtų perduota valstybei.

Įstatymo projekte numatyta, kad metro būtų statomas už privačias lėšas, kas leistų pritraukti milijardus eurų siekiančias investicijas. Pirmoji 8 kilometrų ilgio metro linijos atkarpa nuo Pilaitės iki miesto centro kainuotų apie 300 mln. eurų.