Vasario pabaigoje Vilniaus tarybai patvirtinus indeksuotą Nacionalinio stadiono statybos koncesijos sutarties projektą, trūksta kainos apskaičiavimo pagrįstumo, todėl sostinės savivaldybė bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rizikuoja permokėti, ketvirtadienį paskelbė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).
„Manome, kad (…) Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Vilniaus savivaldybė prisiima per didelę indeksavo dalį ir ta dalis atitinkamai turėtų mažėti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė VPT vadovas Darius Vedrickas.
„Projekto bendrovė („Vilniaus daugiafunkcinis kompleksas“ – BNS) turėjo įrodyti, o suteikiančios institucijos (ŠMSM ir Vilniaus miesto savivaldybė – BNS) turėjo įsitikinti, kad būtent dėl nurodytų priežasčių (statybos darbų rinkos kainų padidėjimo – BNS) padidėjo jos investicijų, skirtų sutartyje numatytiems objektams sukurti, suma, o toks padidėjimas iš esmės iškreipė sutarties šalių balansą“, – skelbiama VPT išvadoje.
Pasak D. Vedricko, išvados yra tarnybos nuomonė, „kurią suteikiančios institucijos turėtų įvertinti (…) ir, jeigu tikslinga, daryti tam tikrus pakeitimus“.
Vilniaus miesto tarybos patvirtintas indeksuotas koncesijos sutarties pakeitimas dar nėra įsigaliojęs – jam dar reikia Europos Komisijos (EK) pritarimo.
„Tuomet Viešųjų pirkimų tarnybai arba kitoms institucijoms yra suteikta galimybė ginti viešąjį interesą“, – teigė D. Vedrickas, atsakydamas į klausimą, kas lauktų institucijų neatsižvelgus į VPT pastabas.
Vilniaus miesto tarybos patvirtintas indeksuotas koncesijos sutarties pakeitimas dar nėra įsigaliojęs – jam dar reikia Europos Komisijos (EK) pritarimo.
V. Benkunskas: pagal VPT išvadą nacionalinis stadionas dar pabrangtų
VPT pareiškus, kad Nacionalinio stadiono projekto kainos indeksavimas nevisiškai pagrįstas, todėl Vilniaus valdžia ir Vyriausybė rizikuoja permokėti, projektas kainuotų dar brangiau, pranešė savivaldybė.
„Finansininkų skaičiavimais, taikant VPT siūlomą skaičiavimų metodologiją, Vilniaus miesto savivaldybei ir Švietimo mokslo ir sporto ministerijai projektas kainuotų brangiau“, – pranešė savivaldybė.
Savivaldybės skaičiavimais, didinant būsimo koncesininko prisiimamą statybų pabrangimo dalį nuo 11,64 iki 14,23 proc., kaip siūlo VPT, savivaldybė sutaupytų apie 2,1 mln. eurų iš indeksavimo dalies, bet netektų daugiau nei 5 mln. eurų nuolaidų – koncesininkas atsisakė 2 proc. refinansavimo mokesčio (2,4 mln. eurų) ir sumažino skolinimosi palūkanas daugiau nei 1 proc. (2,6 mln. eurų).
Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigia, jog VPT visa apimtimi neįvertino koncesijos sutarties pobūdžio ir susitarimo dėl indeksavimo visumos.
„Visais jais yra atstatomas ekonominės pusiausvyros balansas. Tarnyba, savo ruožtu, vertino tik vieną iš susitarimo nuostatų, bet neatsižvelgė į tai, kad savivaldybė išsiderėjo daug nuolaidų iš koncesininko per finansinius instrumentus“, – pranešime teigė V. Benkunskas.
Pasak tarnybos, neaišku, kodėl statybų kainų padidėjimo rizika, pagal sutartį priskirta projekto bendrovei, visa apimtimi perkelta savivaldybei bei ministerijai, o ne pasidalijama tarp sutarties šalių.
„Investicijų vertės išaugimas dėl nenumatytų aplinkybių neturėtų tekti tik suteikiančiosioms institucijoms, priešingai, atsižvelgus į koncesijos esmę, taip pat sutartinių teisių ir įsipareigojimų visumą, sutarties šalys išaugusiais Investicijų kaštais turėtų dalintis“, – teigia VPT.
Pasak tarnybos, neaišku, kodėl statybų kainų padidėjimo rizika, pagal sutartį priskirta projekto bendrovei, visa apimtimi perkelta savivaldybei bei ministerijai, o ne pasidalijama tarp sutarties šalių.
„Investicijų vertės išaugimas dėl nenumatytų aplinkybių neturėtų tekti tik suteikiančiosioms institucijoms, priešingai, atsižvelgus į koncesijos esmę, taip pat sutartinių teisių ir įsipareigojimų visumą, sutarties šalys išaugusiais Investicijų kaštais turėtų dalintis“, – teigia VPT.
Taryba taip pat mano, kad neteisinga indeksuoti visą investicijų sumą.
„Net ir tinkamai pagrindus statybos darbų rinkos kainos pokytį nurodytu dydžiu, savaime nereiškia, kad tokiu dydžiu galima indeksuoti jau atliktą investicijų dalį ar naujo turto sukūrimui tenkančią investicijų dalį“, – skelbiama išvadoje.
Dabar numatyta, kad komplekso statybos kaina indeksuojama 40,4 proc., iš jų savivaldybė ir Vyriausybė turėtų padengti apie 28,7 proc., o likusią dalį – 11,6 proc. (apie 9,5 mln. eurų be PVM) – iš investicijų bendrovės „BaltCap“ projekto koncesininko funkcijas perimanti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ iš savo apyvartinių lėšų ir pelno.
Bendra komplekso koncesijos kaina po indeksavimo siektų 157,26 mln. eurų (su PVM) ir būtų 1,2 mln. eurų didesnė nei iki indeksavimo – tokia yra miesto ir valstybės įsipareigojimų suma.
Indeksavus vien statybos kainą ji didėtų apie 27 mln. eurų (su PVM) – nuo 94,54 mln. eurų iki 121,68 mln. eurų.
Dar 13,07 mln. eurų (kartu su finansavimo karštais) kainuotų papildomi darbai: 3 tūkst. stadiono vietų, bendrą jų skaičių padidinant iki 18 tūkst., bei universali arena. Papildomus darbus finansuotų savivaldybė.
Europos Komisija turėtų patvirtinti, kad pakeitimais nėra suteikiama neteisėta valstybės pagalba. Jos išvados jau paprašė Vilniaus savivaldybė, BNS patvirtino jos atstovas.
Vasario pradžioje paskelbta, kad projektą iš jo koncesininkės – investicijų bendrovės „BaltCap“ perima Arvydo Avulio valdoma bendrovė „Hanner“. Tačiau A. Avulis ne kartą sakė, kad projekto imsis tik tuo atveju, jei jo kaina bus indeksuota.
BNS
