Kartu su gyvenamuoju kambariu, svetaine sujungta virtuvė – toks patalpų planavimas senokai tapo norma ir didelių diskusijų nebekyla. Tam yra nemažai priežasčių – šeimos nariai nori daugiau bendrauti net ir maisto ruošos metu, virtuvė kartu su svetaine sutaupo daugiau erdvės ir vizualiai atrodo didesnė, kokybiška buitinė technika dirba tyliau, efektyviau surinkdama sklindančius garus ir kvapus. Apdailos medžiagų įvairovė leidžia estetiškai apipavidalinti baldus, integruoti juos į svetainės ar kitas bendras erdves.

Architektės Ieva Prunskaitė ir Eglė Prunskaitė-Braziulė (projektavimo ir statybos studija „Prusta“) patvirtina, kad virtuvės planavimas pasiteisina mažesnėse erdvėse, daugiausia butuose, kurie yra miesto centre ir kurių plotas brangesnis nei užmiesčio namų. Jeigu projektuojamas gana erdvus individualus namas, užsakovai linkę atskirti virtuvės zoną nuo svetainės, tačiau dažniausiai ne ištisine siena, o stumdoma mobiliąja pertvara ar įrengdami tarpinę valgomojo erdvę tarp virtuvės ir svetainės.

Virtuvės sala ar valgomasis stalas?

Geriausias scenarijus, kuomet virtuvę nuo poilsio zonos skiria valgomasis stalas. Vis dar diskutuojama, ar originaliau atrodys virtuvės sala, o gal labiau virtuvę pridengs baras paaukštintu stalviršiu. Ieva Prunskaitė ir Eglė Prunskaitė-Braziulė patikslina, kad jeigu nėra daug vietos ir reikia rinktis tarp virtuvės salos ir valgomojo stalo, pastarasis pasirinkimas yra patogesnis, nes prie virtuvės salos ne visuomet patogu susodinti gausesnę šeimą ar atėjusius svečius, ypač jeigu virtuvės saloje yra integruota kaitlentė ir ant jos ruošiamas maistas. Tokiai salai gali prireikti net trijų metrų ilgio. Salą su kaitlente architektės rekomenduoja žmonėms, mėgstantiems gaminti, nes dažnai svečiams patinka stebėti valgio ruošimą ir kartu bendrauti su šeimininku ar šeimininke.

Tačiau architektės siūlo tokį sprendimą šeimoms, neturinčioms mažų vaikų, – dėl saugumo. Jeigu virtuvė yra atviroje erdvėje, o dalis įrangos sumontuota virtuvės saloje, visa matoma įranga joje turi būti nepriekaištingo dizaino ir kokybės. Svarbų vaidmenį tokioje virtuvėje atlieka ir gartraukis – ne tik estetiškas, bet ir gana galingas, kad efektyviai pašalintų ruošiant maistą susikaupusius garus. Architektės mini kelis variantus gartraukio virš kaitlentės, kuri yra saloje: pasirinkti tokio dizaino gartraukį, kuris labiau primintų šviestuvą arba gartraukis gali būti integruotas į pačią kaitlentę. Gartraukio šviestuvo variantui teks dažniau keisti anglies filtrus, kurie surenka garus ir kvapus, o integruotam kaitlentėje gartraukiui tokiu atveju reikia atvesti ortakį pačiuose balduose. Gartraukį po grindimis sunkiau sumontuoti jau įrengtame bute. Bet kuriuo atveju sudėtingesni sprendimai turi būti numatyti pačioje projektavimo pradžioje, kad, juos įgyvendinus, grožėtis ir džiaugtis galutiniu vaizdu būtų galima be papildomų rūpesčių.

Kuo mažiau papildomų žingsnių

Kiek virtuvėje turi būti įrangos ir kokio ji dydžio gali būti, priklauso nuo šeimos poreikių ir turimo ploto. Planuojant mažos virtuvės darbo paviršius, rekomenduojama ją numatyti bent 180 cm ilgio. Taip pat pasirinkti prioritetus, jeigu visa įranga netelpa. Praktikoje architektai remiasi tam tikrais funkcionalumo principais, kad būtų kuo mažiau atlikta bereikalingų veiksmų ir kuo mažiau vaikščiojama nuo vienos spintelės prie kitos. Laikantis šių principų, pirmiausia virtuvėje pasitinka šaldytuvas, į kurį sudedami produktai. Toliau keliaujama link plautuvės, kur produktai nuplaunami. Prie plautuvės montuojama indaplovė, kad indus, kurie nėra iš karto plaunami, galima būtų į ją sudėti. Ievos Prunskaitės nuomone, labai svarbu atsižvelgti į tai, kiek vietos užims atidarytos indaplovės durelės ar baldų stalčiai, kad nekliūtų vaikštant aplinkui. Plautuvę nuo kaitlentės turėtų skirti darbinis paviršius, kad nuplautus ir paruoštus produktus būtų galima sudėti į keptuves ar puodus. Pastaruoju metu ypač pamėgtu tapo integruotas šaldytuvo ir orkaitės blokas, montuojamas į vieną aukštą baldą, labiau primenantį spintą nei virtuvės įrangą. Jis neretai montuojamas atskirai ar net priešingoje darbastaliui sienoje. Svarbiausia apgalvoti virtuvės įrangos funkciją taip, kad kuo mažiau reikėtų žingsniuoti ir viskas būtų ranka pasiekiama.

Virtuvės planavimo scenarijai

Yra keli virtuvės planavimo scenarijai: vienoje linijoje išdėstyta visa virtuvės įranga ir darbastalis, L raidės ir U raidės virtuvės bei virtuvė su sala, kuri gali atlikti ir pusbario ar baro funkciją. U raidės forma siūloma, kai viena kraštinė tarsi atskiria virtuvę nuo bendros erdvės, tik reikia turėti omeny, kad kampinės spintelės gali būti mažiau funkcionalios, jose gali reikėti specialios furnitūros, kuri pasisuka aplink savo ašį, suteikiant galimybę nesunkiai pasiekti toliau esančius produktus. Kitaip kampinė spintelė taps nefunkcionali.

Architektė Ieva Prunskaitė rekomenduoja pagal galimybes visą virtuvės įrangą suplanuoti prie sienos, paliekant virtuvės salą tik produktų pjaustymui ir serviravimui. Tuomet darbinę virtuvės zoną su kaitlente, plautuve galima uždaryti stumdomųjų durų sistema ir paslėpti netvarką, netikėtai užgriuvus svečiams. O jeigu plautuvė atsiduria saloje, ji gali būti su nulenkiamuoju maišytuvu. Gamintojai jau siūlo ir sprendimus, kai, nulenkus maišytuvą, plautuvė uždengiama pjaustymui skirta lentele. Jeigu yra galimybė, apatinėse spintelėse geriau numatyti stalčius, kuriuos atidarius bus patogiau surasti visus sudėtus ten įrankius ir produktus, nei durelėmis uždaromas spinteles, kur toliau padėti daiktai yra sunkiau pasiekiami ir, tikėtina, dėl to bus rečiau naudojami ar net pamiršti. Projektuodama namus, architektė Ieva Prunskaitė stengiasi suplanuoti nedidelius pasidėjimo kambarėlius – sandėliukus prie virtuvės, kuriuose galima susidėti sunkesnius kombainus ar rečiau naudojamus produktus. Svarbu nepamiršti vietos ir atliekų rūšiavimo konteineriams.

Produktų ir įrangos talpyklos

Jeigu nedideliame bute šalia nėra tam skirtos patalpos – sandėliuko, virtuvės spintelės gali būti projektuojamos iki lubų, patogiausia jas dalyti į dvi dalis – apatinė, lengviau pasiekiama, dažniau naudojamiems daiktams, indams ar produktams, o viršutinė – rečiau naudojamiems. Į vieną iš viršutinių spintelių galima montuoti ir gartraukį, kuris turi būti virš viryklės, numatant jam ventiliaciją pakabinamosiose lubose ar pačioje spintelėje.

Gera ventiliacija virtuvėje yra labai svarbi ir projektuotojai linkę numatyti papildomą oro ištraukimo kanalą be skirtojo gartraukiui. Mažuose butuose ventiliacijos įrenginių gamintojai jau siūlo ir rekuperatorių su papildoma garų ištraukimo funkcija. Toks kompaktiškas įrenginys gali būti paslėptas vienoje iš spintelių virš kaitlentės. Svarbu atkreipti dėmesį, kad gartraukio apatinė dalis neturėtų būti iškelta per aukštai nuo kaitlentės, optimalus atstumas – iki 70 cm nuo kaitlentės paviršiaus.

Virtuvės apdailos sprendimai

Apdailos variantų virtuvėms dabar yra labai daug. Tai įvairios kompozitinės durelių ir stalviršių medžiagos, kurios yra atsparios mechaniniams pažeidimams, vandeniui. Viena labiausiai architektų pamėgtų pastaruoju metu – HPL (aukšto slėgio laminato) plokštė, kuri yra patvaresnė nei MDF (medžio drožlių plokštė) ir todėl dažniausiai naudojama virtuvės stalviršiams. Architektės pataria nevengti ir lieto dirbtinio akmens. Tuomet labai estetiškai atrodo iš to paties akmens suformuota plautuvė, jos nereikia papildomai sandarinti, kad vanduo nepatektų į vidinę baldų dalį ir jų nepažeistų. O nežymiai pažeistą dirbtinio akmens paviršių nesunku pašlifuoti ir atnaujinti. Ieva Prunskaitė rekomenduoja atkreipti dėmesį ir į natūralų akmenį – granitą ar kvarcinį akmenį, kurio pasirinkimo variantų vis gausėja, nes tiekėjai atgabena įvairių originalios tekstūros akmenų net iš tolimų šalių. Toks stalviršis ilgai džiugins akį unikaliu tekstūros piešiniu ir bus beveik amžinas.

Marmuras labiau tinka vonios kambariui nei virtuvei, nes jis mažiau atsparus spalvotiems skysčiams – išsiliejusiam padažui, vynui ir ilgainiui jo paviršiuje užsiliks dėmių. Nors natūraliai senstantys brandūs paviršiai taip pat gali būti tinkami tam tikrose situacijose – užmiesčio namuose, industrinio stiliaus interjeruose, todėl galima nevengti ir medinės faneruotės ar net natūralaus medžio paviršių, žinoma, prieš tai juos padengus alyva ar kitokiu atspariu impregnantu. Architektės mini ir natūralia faneruote dengtų paviršių frezavimą, kaip vieną iš galimybių paįvairinti virtuvės paviršių dizainą. Projektuojant virtuvės baldus bendroje erdvėje pastaruoju metu interjero autoriai ją neretai derina ir su svetainės baldais, kad ji būtų kuo mažiau panašesnė į utilitarią maisto ruošos vietą ir labiau primintų gyvenamojo kambario lentynas ar spinteles.