Vilniaus miesto savivaldybės Taryba šiandien priėmė rezoliuciją, kuria pritarė, kad Petro Cvirkos paminklas turi būti nukeltas ir teisės aktų nustatyta tvarka perduotas Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn. Savo ruožtu savivaldybės Administracija parengs planą dėl skvero laikinosios vizijos ir įtraukdama ekspertus tęs diskusijas su visuomene dėl ilgalaikio viso komplekso sutvarkymo.
„Dar savivaldos rinkimų metu įsipareigojome vilniečiams desovietizuoti miesto erdves. Šį klausimą vėliau įtraukėme į koalicijos programą ir iki šiol labai aiškiai kalbėjome apie būtinybę pertvarkyti miesto erdves, kuriose vis dar turime nevienareikšmiškai vertinamų kūrinių sovietiniams veikėjams. Po tikrai ilgų diskusijų tiek viešojoje erdvėje, tiek tarp įvairių institucijų, judame prie realaus šio pažado įgyvendinimo“, – sako Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.
Rezoliucija Tarybai pateikta remiantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išvadomis, kuriose nustatyta, kad Petras Cvirka savo politinėje-visuomeninėje veikloje aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis, o jo kolaboravimas sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės ir jos piliečių likimui.
Atsižvelgta ir į 2021 m. rugpjūčio 24 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertų tarybos priimtą sprendimą išbraukti Petro Cvirkos paminklą iš kultūros vertybių registro bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisijos išsakytą nuomonę dėl Petro Cvirkos paminklo perkėlimo ir perdavimo valstybinei institucijai bei tolesnių diskusijų dėl viso komplekso sutvarkymo.
Rezoliucijoje pastebėta, kad istorinės atminties įamžinimo sostinėje sprendimai turėtų ne priešinti visuomenę, bet telkti ją santarvei. Raginta įvertinti visapusišką istorinę atmintį kaip Lietuvos valstybės tapatumo ir tęstinumo pagrindą bei demokratiškos ir darnios pilietinės visuomenės sąlygą ir užtikrinti Vilniaus, kaip atviro, modernaus, urbanistiškai integralaus miesto tapatybę.
„P. Cvirkos paminklo nukėlimas nėra ir, ko gero, negali būti vertinamas vienareikšmiškai. Suprasdami jo indėlį į lietuvių literatūrą ir suvokdami P. Cvirką kaip istorinę asmenybę bei atsižvelgdami į paminklo vertingąsias savybes, jo nukėlimą organizuosime su visa derama pagarba ir atsargumu. Jau esame susitarę su Lietuvos nacionaliniu muziejumi dėl jo perėmimo ir jo įprasminimo edukaciniame kontekste“, – pabrėžia V. Benkunskas.
Svarstoma, kad P. Cvirkos paminklo nukėlimas galėtų būti įgyvendintas remiantis Žaliojo tilto skulptūrų nukėlimo patirtimi. Jei toks sprendimas būtų patvirtintas, paminklo imobilizavimo, nupjovimo ir krovos darbai būtų įsigyti viešojo pirkimo būdu, o jo transportavimą atliktų savivaldybės įmonė „Grinda“.
