Vilniaus centre veikiančiame IBC verslo parke duris atvėrė jau ketvirtoji bendradarbystės erdvė. Pasak „Lords LB Asset Management“ fondų valdytojos Ievos Genevičienės, rinkoje jaučiamas sugrįžtantis susidomėjimas privačiais kabinetais, todėl vis daugiau plėtotojų investuoja į individualių erdvių įrengimą.
Atviro plano darbo erdvės nebetraukia darbuotojų
„Matome, kad įmonės ir bendradarbystės („co-working“) centrai Vakarų pasaulyje aktyviai pertvarko erdves į labiau susikaupti leidžiančius nedidelius asmeninius ar kelių žmonių komandoms skirtus kabinetus. Tai skatina ir vadinamųjų boutique verslų bei startuolių ekonomikos augimas. Vis daugiau specialistų dirba individualiai ar kuria smulkius verslus, kuriems reikia privatumo.
Lietuvoje tendencijos – panašios, erdvių aktyviai ieško individualiai dirbantys psichologai, konsultantai, komunikacijos, rinkodaros specialistai, pedagogai ir pan. Taip pat itin daug užklausų sulaukiame iš startuolių – komandų, kurias sudaro keli darbuotojai. Todėl natūralu, kad bendradarbystės erdves pritaikome jų poreikiams: įrengiame nedidelius kabinetus, kurie užtikrina privatumą”, – sako IBC verslo parką valdančio NT investicinio fondo „Lords LB Baltic Green Fund (V)” valdytoja.
Pasak jos, uždaros bendradarbystės erdvės Vilniuje užsipildo vidutiniškai 20–30 proc. greičiau nei atviro plano darbo vietos, o nuomininkai jose išsilaiko ilgiau. Fondų valdytoja pastebi, kad pastaraisiais metais reikšmingai pasikeitė patalpų ieškančių specialistų ar verslų pageidavimai. Atskirų kabinetų savo darbuotojams vis dažniau pageidauja net ir labai maži startuoliai. Todėl natūralu, kad, kuriant bendradarbystės erdves IBC verslo parke, pasirinkti vienviečiai arba didesni privatūs kabinetai.
Bendradarbystės erdvės, orientuotos į privatumą ir susikaupimą
„Colliers“ pernykščiai duomenys rodo, kad visame EMEA (Europos, Vidurio Rytų ir Afrikos) regione lankstaus biuro rinka 2024-aisiais metais augo 15 proc., o didžiausias augimas fiksuotas būtent uždarų kabinetų tipo erdvėse miesto centruose.
„Pandemijos patirtis išmokė, kad darbas iš namų nėra ideali alternatyva, bet kartu ji atskleidė ir tai, koks vertingas darbo kokybei bei emocinei sveikatai yra privatumas. Todėl į biurą darbuotojai renkasi noriai grįžti, kai ten yra erdvės tylai, mąstymui ir konfidencialumui. Tai galioja ir laisvai samdomiems profesionalams ar konsultantams, kurie darbą iš namų į bendradarbystės erdvę dabar jau dažnai iškeičia tik tuo atveju, jei bus užtikrintas jų privatumas“, – teigia I. Genevičienė.
Pasak jos, ši tendencija itin akivaizdi naujai kuriamose bendradarbystės erdvėse: jose vis dažniau įrengiami uždari kelių darbo vietų kabinetai su stiklinėmis ar net gipso sienomis ir gera garso izoliacija.
„Tarptautinės architektūros, dizaino ir konsultacijų bendrovės „Gensler” pernykštis tyrimas, kuriame kasmet apklausiama keliolika tūkstančių darbuotojų 15-oje valstybių, atskleidė, kad net 70 proc. respondentų labiausiai vertina galimybę dirbti tylioje, uždaroje erdvėje, kur niekas netrukdo. Ši tendencija egzistavo visada, tačiau pastaraisiais metais matome, kad verslas darbuotojų gerovei skiria vis didesnį dėmesį.
Todėl svarbu atsižvelgti ir į tokius tyrimus, kaip Didžiosios Britanijos verslo aplinkos analizės ekspertų „Leesman“ pernai paskelbti skaičiai: darbuotojų pasitenkinimas triukšmo lygiu vienviečiuose kabinetuose siekia 56 procentus, o atvirose erdvėse – vos 28 procentus”, – sako I. Genevičienė.
Parengta pagal pranešimą žiniasklaidai
