Nors vilniečiai irzta dėl spūsčių ir važinėjimo ratais ieškant stovėjimo vietos automobiliui – keturračių transporto priemonių skaičius sostinėje tik auga. Skaičiuojama, kad jau dabar vienam 18–60 m. vilniečiui tenka 0,87 automobilio, o specialistai prognozuoja, jog po ketverių metų automobilių skaičius Vilniuje susilygins su gyventojų nuo 18 iki 60 metų skaičiumi ir pasieks 290 tūkst.
Vilniaus miesto savivaldybės darnaus judumo plano (VDJP) koordinatorės dr. Kristinos Gaučės teigimu, automobilių skaičiaus augimą mieste labiausiai lemia tai, kad automobilis vilniečių suvokiamas kaip integrali gyvenimo mieste dalis – esą be jo niekaip neįmanoma išsiversti, o kai kuriems jis – ir būtinas socialinio statuso atributas.
„Pagal automobilių skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų, lenkiame daugelį didžiųjų Europos miestų, o kai kurias sostines, pavyzdžiui, Londoną – daugiau kaip du kartus. Ekonomine prasme automobilis mūsų šalyje yra prieinamas dalykas, jam netaikomi dideli mokesčiai, prie namų yra nemokamų stovėjimo vietų, turime didelę pakankamai pigių naudotų automobilių rinką. Tad daugelis vertina automobilio teikiamus privalumus, bet pamiršta įvertinti, kiek laiko praleidžia spūstyse“, – sako K. Gaučė.
Pasak jos, absoliuti dauguma vilniečių realiai neįvertina, kiek per metus iš tiesų sugaišta spūstyse ir dėl automobilio aukoja savo laiką, sveikatą bei pinigus. Faktai, į kuriuos neįsiklausoma, akivaizdūs: skaičiuojama, jog vidutiniškai pusę laiko, kai naudojame automobilį, iš tiesų beveik nejudame.
„Per metus vien spūstyse Vilniaus vairuotojai vidutiniškai praleidžia beveik savaitę. 73 proc. miesto gyventojų kenčia nuo automobilių sukeliamo perteklinio triukšmo, sunaudoja vidutiniškai 1,8 karto daugiau degalų, teršia aplinką ir, deja, tikslo nepasiekia greičiau“, – teigia K. Gaučė.
Nelaukdama, kol prognozės pasitvirtins, miesto savivaldybė jau dabar planuoja kompleksines permainas ir iki 2030 m. ketina iš esmės reformuoti vilniečių ir miesto svečių judėjimą sostinėje bei priartinti jį prie vakarietiškų standartų t. y. dvigubai mažiau kelionių individualiais automobiliais, juos pakeičiant kelionėmis pėsčiomis arba dviračiais, viešuoju transportu.
„Vilnius – sparčiausiai augantis miestas, šiuo metu intensyviausiai vystoma vakarinė jo dalis ties Justiniškėmis, Pašilaičiais, Pilaite bei Perkūnkiemiu. Atsižvelgiant į tendencijas, planuojama koreguoti užstatymo politiką, pagrindines statybas telkiant ties viešojo transporto arterijomis. Jau pradėtos formuoti ir Vakaruose paplitusios „Park&Ride“, „Park&Bike“, „Park&Go“ aikštelės, kuriose toliau nuo centro gyvenantys vilniečiai galėtų saugiai palikti savo transporto priemones ir kelionę tęsti jiems patogiausiu būdu“, – permainas vardija VDJP koordinatorė.
Taip pat siekiant paskatinti vilniečius rinktis alternatyvias judumo formas, nuosekliai investuojama į infrastruktūros gerinimą Vilniuje: formuojami nauji pėsčiųjų bei dviračių takai, nuolat tikrinama, kaip veikia A juostų sistema, planuojamos papildomos A juostos viešajam transportui.
Vilniaus darnaus judumo planas (VDJP) – strateginio planavimo dokumentas, kurio paskirtis – tenkinti šiandienos ir rytojaus žmonių mobilumo reikmes, užtikrinant geresnę gyvenimo kokybę Vilniuje ir jo prieigose. Vilniaus darnaus judumo planu siekiama prisidėti prie gyvenimo mieste kokybės, pagerinant keliavimo kokybę, sutrumpinant kelionės trukmę ir ją paverčiant maloniu potyriu, sumažinant neigiamą poveikį aplinkai ir miesto erdvių perkrovimą automobiliais. DJMP rengia Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“. Jį numatyta parengti iki 2018 m. pradžios.
[su_youtube url=”https://www.youtube.com/watch?v=-L9Ok-yBFWk”][su_youtube url=”https://www.youtube.com/watch?list=PLzquyoIs6vzE-UpA6Qm747PdISMuCUcVT&v=8X1jrcHnjaY”][/su_youtube]
