Todėl pasiūliau, kad būtų parengtas kvietimas (ang. appeal), kuriame renginį inicijavusi pusė iškeltų jai aktualiausius prioritetus, į kuriuos pagal poreikį ir galimybes galėtų atsižvelgti regiono ar panašiomis aplinkybėmis gyvenantys kiti pasaulio paveldo miestai. Toks kvietimas pademonstruotų forumo rengėjų požiūrį ir veikimo kryptį (-is), o kiti miestai tai galėtų padaryti sekdami idėjomis, pasiūlydami naujų ar pratęsdami jau iškeltas Vilniuje.
Savo prioritetuose numatėme iškelti socialinio ir kultūrinio miestovaizdžio turinio, jo gyvybingumo užtikrinimo svarbą, nes fizinė istorinio bei urbanistinio kraštovaizdžio išraiška tėra miestų bendruomenių socialinės ir kultūrinės pažangos atspindys.
Kalbėdami apie Vilniaus senamiesčio ateitį visi suprantame, kad turime tausoti ir saugoti mūsų dienų sulaukusį miestovaizdį – nuo atskirų namų, kiemų, gatvelių iki pastatų ansamblių, planinės struktūros ir morfologijos.
Tačiau tam, kad mūsų pastangos būtų kuo vaisingesnės, būtina kalbėti ir veikti visuomenės santykių kokybės stiprinimo linkme. Pats tenoriu lyg ir visai nedaug – kad vilniečiai daugiau šypsotųsi, pasitikėtų vieni kitais ir suprastų, kaip svarbu pažinti praeitį kuriant ateitį. Manau, pasaulio paveldo miestai, gavę šį vardą dėl išsaugotų ar tiesiog išlikusių jų kultūros paminklų, turi daugiau dėmesio ir pastangų skirti savo miestų socialinių bei kultūrinių santykių darnai didinti.
– VSAA, kaip forumo organizatorė, įsipareigojo rūpintis, kad tarp valstybių stiprėtų tinklaveika, kad būtų sukurta priemonė, kuri leistų suvienyti renginyje dalyvavusių valstybių žinias.
– Taip, agentūra jau daugiau nei metus rengia projektą, numatantį Pasaulio paveldo tyrimų, studijų ir komunikacijos centro įsteigimą. Idėja lyg ir nenauja, bet siekiai, veikimo būdai būtų nauji, atitinkantys šiandienę mūsų regiono situaciją. Ilgainiui jie galbūt taps aktualūs ir daugelio pasaulio paveldo vietovių vadybai. Apie šią idėją ir konkrečius jos įgyvendinimo kelius jau kalbėjau su kolegomis iš tarptautinių organizacijų Lenkijoje, Norvegijoje, Vokietijoje. Viliuosi, kad sutelkę stiprius bendraminčius įgyvendinti šią idėją pradėsime jau 2015 metais.
Kalbant apie dalyvavusiuosius renginyje, džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad dauguma jų nuoširdžiai buvo nustebinti miesto vaišingumo ir grožio, o dar labiau – puikaus, darnaus, įdomaus renginio. Visą informaciją apie jį ir skaitytus pranešimus susidomėjusieji gali rasti svetainėje www.vsaa.lt.
– Kaip Jums atrodo, koks šiandien būtų Vilniaus senamiestis, jei prieš 20 metų nebūtų patekęs į Pasaulio paveldo miestų sąrašą?
– Nemanau, kad bendra senamiesčio būklė būtų daug blogesnė. Bet galimybė, kad intensyvi plėtra ir nepakankamas dėmesys paveldo tausojimui būtų sumenkinę tikimybę Lietuvos sostinei vėliau patekti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, turbūt buvo. Taip manau todėl, kad tikrai daugelio puikių istorinių pasaulio miestų kultūros paveldas buvo sunaikintas ir tebenaikinamas paaugliškai tikint, kad tai, kas kuriama nauja, yra daug geriau, negu sukurta protėvių.
Įvertinimas – ne už vieną išskirtinumą
Į Pasaulio paveldo sąrašą Vilnius įrašytas remiantis dviem kriterijais: „Vilniaus istorinis centras yra išskirtinis viduramžiais susiformavusio miesto pavyzdys, kelis šimtmečius turėjęs didelę įtaką architektūros ir kultūros tendencijoms didelėje Rytų Europos dalyje.
