Dauguma viešųjų pastatų energinės klasės atžvilgiu yra visiškai neišskirtiniai bendrame Lietuvos pastatų fone: didžioji dalis tiek gyvenamųjų, tiek negyvenamųjų pastatų Lietuvoje priskiriami D ar žemesnei energinei klasei, nurodo Ilgalaikės renovacijos strategijoje pateikiami duomenys. Ženklaus statistinio pokyčio valstybės ir savivaldybių pastatų modernizacija nepadarys, bet šią nedidukę dalį šalies pastatų svarbu atnaujinti siekiant rodyti teigiamą renovacijos pavyzdį.

Iš viso negyvenamųjų pastatų Lietuvoje yra beveik 91 tūkst. ir tai sudaro 14 proc. viso pastatų fondo. Viešieji, t. y. valstybei ir savivaldybėms priklausantys pastatai, sudaro menkučius 3 proc. visų šalies pastatų. Daugiau kaip trys tūkstančiai jų – pramonės statiniai. Kiti valstybei ir savivaldybėms priklausantys negyvenamieji pastatai sudaro ketvirtadalį visų administracinių, mokslo, prekybos, gydymo, kultūros, apgyvendinimo, paslaugų ir kitokios paskirties pastatų šalyje.

Planai centrinės valdžios pastatams

Šie 16,5 tūkst. viešųjų pastatų yra tikrai nedidelė, tačiau vertybiniu požiūriu svarbi pastatų fondo dalis. Valstybė ir savivaldybės, propaguodamos renovaciją šiuo energetinės krizės laikotarpiu, turėtų rodyti pavyzdį atnaujindamos joms priklausančius statinius.

Renovuojant viešuosius pastatus, tam tikrų rodiklių siekiama jau pasitvirtinusiais metodais. Vytautas Vrubliauskas, Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) direktorius, SA.lt pasakojo, jog ekonomiškai efektyviausia modernizuojant pastatus pasiekti ne žemesnę nei B energinę klasę. Ten, kur ekonomiškai tai apsimoka, papildomai diegiami atsinaujinančios energijos sprendimai.

„Mūsų administruojamo Modernizavimo fondo lėšomis finansuojamai centrinės valdžios pastatų priemonei įgyvendinti šiuo metu numatyta 40 mln. eurų investicijų. Jų tikslas – atnaujinti iki 115 tūkst. m² centrinės valdžios viešųjų pastatų ploto, juose pasiekiant ne žemesnę kaip B energinio naudingumo klasę. Taip pat keliamas tikslas sutaupyti ne mažiau kaip 30 proc. pirminės energijos. Tai leistų sumažinti metinį pirminės energijos suvartojimą iki 7,6 GWh“, – užsibrėžtus rodiklius vardijo APVA vadovas.

Kvietimas teikti paraišką pagal priemonę, skirtą centrinės valdžios pastatams modernizuoti, vyks iki birželio 1 dienos. Paraiškas teikti gali biudžetinės įstaigos, Turto bankas ir viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė, bet teisės aktai nesuteikia joms teisės imti paskolų.

Savivaldybių pastatams perpus mažiau fondo lėšų

Modernizavimo fondo lėšomis finansuojamai savivaldybių pastatų priemonei skirta perpus mažiau lėšų – 20 mln. eurų. Priemone siekiama paskatinti savivaldybes renovuoti pastatus gavus paskolą iš Savivaldybių pastatų fondo. Viena iš esminių savivaldybės keliamų sąlygų taip pat yra pasiekti ne mažesnę kaip B energinio naudingumo klasę. Kvietimas pagal Modernizavimo fondo priemonę, skirtą savivaldybių pastatams modernizuoti, baigėsi tik gruodžio 31 d., tad dalis paraiškų dar vertinama. Šie du kvietimai APVA – pirmoji patirtis administruojant finansavimo šaltinius, skirtus viešiesiems pastatams modernizuoti. Iki šiol šias funkcijas atliko Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA).

Medinių skydų eksperimentas jau netrukus

Anksčiau Aplinkos ministerija skelbė, kad ketina suplanuoti bandomųjų kvartalinės kompleksinės renovacijos projektų ir renovuoti keturis pavyzdinius viešuosius pastatus keliose vietovėse. Pasak V. Vrubliausko, šiandien ministerija dar rengia projektų finansavimo sąlygų aprašą, kuriame bus numatyti tiek projektų atrankos kriterijai, tiek sąlygos jų įgyvendinimui bei rezultatams.

Įdomu tai, kad šiuose bandomuosiuose projektuose bus išbandyti skydinės (modulinės) renovacijos principai, kai skydams naudojamos organinės medžiagos. „Įgyvendinus bandomosios organinės renovacijos projektus planuojama renovuoti 4 daugiabučius ir 4 viešosios paskirties pastatus. Viešosios paskirties pastatai šiuo metu dar nėra atrinkti. Jų atranka bus pradėta vykdyti, kai bus patvirtintas finansavimo sąlygų aprašas“, – pasakojo agentūros direktorius.

Gilyn į skaitmeną

Be minėtų planų, Ilgalaikėje pastatų renovacijos strategijoje taip pat numatoma skaitmeninti su pastatų atnaujinimu susijusius procesus. V. Vrubliauskas atkreipia dėmesį, kad Modernizavimo fondo priemonių paraiškos ir visi su projektais susiję dokumentai teikiami elektroniniu būdu: administruojant paramos teikimą nesivelia nė vienas popierius.

Per informacinę sistemą teikiami kvietimai leidžia efektyviau planuoti tiek projektų, tiek lėšų išmokėjimo apimtį, paprasčiau administruoti teikiamą valstybės paramą, centralizuotai stebėti projektų įgyvendinimą, greičiau atsiskaityti su projektų vykdytojais.

 „Įgyvendinant patį projektą ar statybos procese popierinių dokumentų vis dar pasitaiko. Tai priklauso nuo savivaldybių ar centrinės valdžios atstovų, kurie vykdo projektus, galimybių. Visgi įgyvendinant viešosios paskirties pastatų projektus tokios didelės problemos su popieriniais dokumentais, kaip įgyvendinant daugiabučių namų modernizavimo projektus, nėra“, – pažymi APVA vadovas.

Agentūra, kaip paramą administruojanti institucija, siekia, kad, skaitmeninant pastatų atnaujinimo procesus, būtų ne vien tik atsisakoma popierinių dokumentų, bet ir projektus valdyti būtų paprasčiau. Integravus informacines sistemas, nebereikėtų pateikti papildomų dokumentų ir informacijos. Taip būtų sutaupoma laiko įvairiose projekto įgyvendinimo stadijose ir mažėtų administracinės naštos.