Anot LNTPA vadovo, dėl užsitęsusių vertinimo procedūrų įmonės patiria didžiulių finansinių nuostolių, ir tai, be abejo, nėra pati geriausia žinia kitiems potencialiems investuotojams. Pavyzdžiui, ketinant iškelti Lukiškių kalėjimą vertinimo procedūros tęsiasi daugiau nei metus. Atskiri plėtotojai, kompanijos yra apskaičiavę, kad jau investavo ne vieną milijoną litų dalyvaudami tokiuose projektuose. M. Statulevičius svarstė, kad turbūt nedaug įmonių gali sau leisti panašias lėšas įšaldyti projekte, kur šviesa tunelio gale nelabai matyti.
Anksčiau viešasis sektorius nemažai kritikos strėlių sulaukdavo dėl kompetencijos stygiaus. „Ilgainiui, kai buvo įkurtas VPSP Kompetencijų centras prie Centrinės projektų valdymo agentūros, imta dalyvauti kvalifikacijos kėlimo renginiuose, mokymuose, pradėta kviestis ekspertų, tarp jų – ir iš Europos Sąjungos institucijų, lygis gerokai pakilo“, – kalbėjo M. Statulevičius.
Atsargiai vertina ir kreditoriai
LNTPA vadovo manymu, viešosios ir privačiosios partnerystės projektams koją kiša ir nelanksti sistema. Pavyzdžiui, pasaulinėje praktikoje įprasta, kad laimėjus konkursą ir pastačius ar rekonstravus pastatą šis perleidžiamas investiciniams fondams. O Lietuvoje reikia kurti atskirą kompaniją projektui įgyvendinti ir administruoti.
M. Statulevičius svarstė, kad didesnį pagreitį PPP mechanizmui galėtų suteikti stambesni projektai, kurie pritrauktų užsienio kompanijų ir sudarytų didesnę konkurenciją konkursuose. Pavyzdys galėtų būti Vilniaus metro ar kiti stambūs infrastruktūros objektai, kurių vertė siektų šimtus milijonų eurų.
Taip pat galima į vieną paketą sujungti po kelis ar keliolika objektų, kaip antai vieno regiono mokyklas ar ligonines.
„Be abejo, pasirengimas tokiam konkursui būtų ilgesnis, tačiau ir patrauklumas, paskata investiciniams fondams, investuotojams iš užsienio būtų daug didesni. Vis dėlto tenka pripažinti, kad tokie stambūs projektai pas mus neretai politizuoti“, – konstatavo ekspertas.
Nestabili, nuolat besikeičianti įstatymų bazė, LNTPA vadovo M. Statulevičiaus akimis, yra itin jautrus dalykas kalbant apie verslo pasiryžimą dalyvauti PPP projektuose. Paslauga, sprendimas perkami labai ilgam, pagal mūsų įstatymus – iki 25 metų. Visą tą laiką verslas įsipareigoja teikti paslaugą, būti partneriais su valdžia. Mūsų valstybė skaičiuoja vos 23 metus, o čia planuoti į priekį reikia net 25 metus. Tai labai drąsi investicija.
Anot M. Statulevičiaus, įžvelgdami per daug rizikos į tokio pobūdžio projektus atsargiai žiūri ir bankai bei kitos finansinės institucijos. „Lietuvoje nėra tiek daug investuotojų, kurie gali pasiremti savais finansiniais ištekliais. Todėl aktyvesnis bankų įtraukimas, konsultacijos, finansinių sąlygų suteikimo, schemų derinimas iš anksto leistų tokius konkursus organizuoti daug sparčiau“, – įsitikinęs pašnekovas.
