Privalomam remontui nereikia namo bendrasavininkių sprendimo, jie tik informuojami apie problemą, administratorius pateikia siūlymų, sudaro atitinkamus planus, organizuoja lėšų kaupimą, – aiškino V. Jonaitis. – Pagal įstatymą gyventojai privalo steigti bendriją ar sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Bet administracinė atsakomybė jiems nenumatyta ir tuo atveju, jeigu tai nevykdoma. Tiesiog paskiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, ir visa atsakomybė tenka jam. Gyventojai, tiesa, turi jam mokėti mokesčius.“
Pasak V. Jonaičio, keli atvejai, kai administratoriai turėjo atsakyti dėl nukritusių balkonų, jau buvo. Tiesa, gyventojai, matyt, labiau vertintų ne atsakomybę, o balkonų sutvarkymą laiku. Juolab kad vienas įvykis baigėsi žmogaus žūtimi.
R. Gataučio nuomone, daugelį daugiabučių administravimo problemų išspręstų įprastos Europoje praktikos įvedimas, kai kiekvienas namas privalo įkurti bendriją, o ši turi samdyti profesionalų valdytoją. „Mano kolegos užsienyje negali patikėti, kai pasakoju, kad Lietuvoje pusė daugiabučių namų dar administruojami savivaldybių“, – sakė daugiabučių modernizavimo specialistas.
Jis tiki, kad vieną dieną Lietuva pagaliau suvoks, kad daugiabučių, kaip ir kito turto, priežiūra yra paties savininko reikalas ir atsakomybė: „Surogatiniai savivaldybių skiriami daugiabučių administratoriai yra visiškas nesusipratimas. Aš iki užkimimo siūlau – neišradinėkime dviračio, tvarkykimės kaip Europa: turto savininkas yra atsakingas už turto tinkamą naudojimą ir priežiūrą. Jei savininkas nepajėgus išlaikyti turto pagal reikalavimus (pavyzdžiui, STR reikalavimus), gali parduoti jį tam, kuris tai sugebės daryti, ir po to iš jo nuomotis. Juk jei nori važinėti automobiliu, privalai jį patikrinti techninėje apžiūroje. Jei automobilis neturi stabdžių ar žibintų, juo važiuoti negalima, arba gali tekti susimokėti baudą. Ar yra tekę girdėti, kad savivaldybė kurtų savivaldybės įmones, kurios užsiimtų remontais tų automobilių, kurių savininkai tingi pasikeisti padangas ir sutvarkyti stabdžius? Nekilnojamąjį turtą irgi turi tvarkyti ne savivaldybė, ne vyriausybė, ne paskirti administratoriai, o namo bendrasavininkiai.Bet kadangi jie nėra specialistai, gali samdyti bendrosios nuosavybės valdytoją – taip, kaip automobilio mechaniką ar advokatą.“
V. Jonaitis įsitikinęs, kad veiksmingiausia priemonė, skatinanti gyventojus neatidėlioti išeities ieškojimo ir imtis modernizacijos, būtų normatyvo metinėms šilumos sąnaudoms daugiabučiuose namuose nustatymas ir ekonominių sankcijų už jų viršijimą taikymas. Šią priemonę, vadinamąjį ekologinį mokestį, naudoja daug šalių. „Maksimalus metinių šilumos sąnaudų dydis yra diskusijų objektas – normatyvas turi būti ir pakeliamas, ir kartu ne simbolinis. Gyventojai irgi pajustų efektą – investavus į savo namo tvarkymą, iškart sumažėtų mokesčiai“, – komentavo Aplinkos ministerijos specialistas. Bet politikai, apgailestavo jis, naujo mokesčio įvedimo baiminasi ir stengiasi sprendimą atidėti.
Vis dėlto Šilumos ūkio įstatymo nuostatas dėl maksimalių šilumos sąnaudų dydžio nustatymo, tikėtina, artimiausiu metu bus pakeistas. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija jau parengė ir visuomenei bei specialistams svarstyti pateikė naujai apskaičiuotus normatyvus. Pasak
V. Jonaičio, nustačius šilumos sąnaudų normatyvus administratoriai įgis teisę taikyti privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo priemones, kurios leistų sumažinti energijos naudojimą iki normos. Tiesa, tai turėtų būti tik nedidelė dalis tų darbų, kurie įprastai atliekami modernizuojant pastatus – nebrangios ir greitai atsiperkančios priemonės, tokios kaip automatinio šildymo sistemos subalansavimo, termoreguliatorių butuose įrengimas, vamzdynų termoizoliacijos gerinimas, laiptinių langų ir lauko durų keitimas ar jų sandarumo gerinimas. Priemonėms, susijusioms su didelėmis investicijomis ir lėšų skolinimusi, ir toliau, kaip numatyta Civiliniame kodekse, bus būtinas daugumos savininkų sutikimas.
Tegu ir 20 metų vėluodama, valstybė rengiasi užkamšyti dar vieną svarbią spragą – artimiausiu metu Vyriausybė turėtų nustatyti ir patvirtinti lėšų daugiabučiams namams atnaujinti kaupimo metodiką. Įstatymas, kuriuo butų ir kitų patalpų savininkams įvesta prievolė reguliariai kaupti lėšas (LR Civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas) priimtas dar 2012 metų gegužės mėnesį, o įgyvendinamieji aktai turėjo būti priimti iki šių metų pradžios. Šalyse, kuriose kaupiamieji mokesčiai įvesti seniau, šiuo metu gyventojams nereikia tiek daug skolintis.
