Be to, daugybė žmonių keliauja automobiliais po užsienio šalis, ir jų numeriai gali sutapti su vietos savininko valstybiniu automobilio numeriu, nes, pavyzdžiui, Švedijos, Lietuvos, Kipro ir Vengrijos valstybinių numerių formatas yra panašus.
Įvažiavote į stovėjimo aikštelę, o išvažiuoti negalite. Su tokiais kuriozais vairuotojai susiduria ir Lietuvoje. Tai gal ir nėra labai didelė problema, bet ji kelia nepasitenkinimą bei nepasitikėjimą šiuolaikinėmis technologijomis. Tikriausiai nė vienas iš mūsų nenorėtų atsidurti panašioje situacijoje. Vis dėlto diegiant nepažangias arba ne tokias patikimas sistemas, tai gali atsitikti vienam iš dvidešimties vairuotojų. Tačiau tai palyginti menka bėda.
„Kur kas daugiau rūpesčių kiltų, jeigu, pavyzdžiui, viršytą greitį ar kitus pažeidimus fiksuojanti įranga klaidingai nustatytų numerį ir bauda būtų skirta ne pažeidėjui, o niekuo dėtam vairuotojui. Todėl neužtenka vien užfiksuoti numerį ir pažeidimą – sistema turi veikti preciziškai. Be to, norint teisingai užfiksuoti automagistrale dideliu greičiu lekiančio automobilio numerį techniniai iššūkiai yra visai kiti“, – tikina R. Šlekys.
Anot jo, tokiu atveju naudojama papildoma įranga, kuri padeda užfiksuoti visas dideliu greičiu važiuojančias transporto priemones. Tarkime, fiksuojamas ne tik priekinis, bet ir galinis valstybinis automobilio numeris. Kiti davikliai nustato mašinos dydį ir gali atskirti lengvąjį automobilį, mini veną ar visureigį. Kamera nufotografuoja ir patį automobilį, kad būtų matyti jo markė.
Labiau ištobulintos sistemos atskiria skirtingų šalių valstybinius automobilių numerius ar bent jau juos automatiškai atmeta. Jeigu fiksuojamas pažeidimas, o automobilis – iš užsienio, gali būti siunčiamas signalas pareigūnams. Tuomet jie vairuotoją stabdys tiesiog kelyje.
„Gera žinia, kad Lietuvoje pradedamos diegti automobilių valstybinių numerių atpažinimo technologijos, tačiau labai svarbus profesionalus požiūris. Tokių sistemų patikimumas, integravimo galimybės su kitomis dubliuojančiomis sistemomis, jų kaupiamų duomenų naudojimas ne tik pažeidėjams fiksuoti, bet ir naudingiems duomenims vairuotojams bei eismo organizuotojams teikti, jų išplėtimo galimybės ateityje – labai svarbūs veiksniai“, – sakė bendrovės FIMA Sprendimų departamento direktorius R. Šlekys.
Kitos galimos valstybinius automobilių numerius atpažįstančių kamerų galimybės
•Stebėti eismą riboto naudojimo juosta (juosta, skirta autobusams).
•Užfiksuoti draudžiamą manevrą (kai sukama į kairę arba apsisukama sankryžoje, kurioje tai daryti draudžiama).
•Stebėti automobilius, sustojančius neleistinoje vietoje.
•Fiksuoti atstumus tarp transporto priemonių.
•Kontroliuoti į sankryžą įvažiavusius ir sustojusius automobilius.
•Užfiksuoti pažeidėjus, važiuojančius degant raudonam šviesoforo signalui.
•Kontroliuoti geležinkelio pervažas.
•Užfiksuoti lenkimus neleistinose vietose.
Numerius atpažįstančių kamerų istorija
• Automatinė automobilių valstybinių numerių atpažinimo sistema buvo sukurta 1976 metais Jungtinėje Karalystėje. Tai padarė Policijos mokslinių tyrimų departamentas.
• Pirmosios sistemos buvo įdiegtos Didžiojoje Britanijoje dar 1979 metais, tačiau dėl sudėtingų technologijų ir didelės kainos nepaplito.
