Daugelyje Europos šalių – Austrijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Čekijoje, Vengrijoje ir kitose – kameros su numerių atpažinimo funkcija taikomos vidutiniam greičiui tam tikruose kelio ruožuose kontroliuoti. Kai kur – dar ir pažeidėjams, įtrauktiems į juoduosius sąrašus, neturintiems draudimo, nesilaikantiems kelių eismo taisyklių, fiksuoti.

Užtikrina eismo saugumą

FIMA, diegianti eismo stebėjimo, vairuotojų informavimo, intelektualias saugumo sistemas keliuose, valstybinių numerių atpažinimo įrangą tiekia ir Lietuvoje, ir kitose šalyse. Įmonė turi sukaupusi didelę patirtį, subūrusi specialistų komandą ir bendradarbiauja su didžiausiais eismo stebėjimo bei valstybinių numerių atpažinimo sistemas tiekiančiais pasaulio gamintojais.

„Automobilių valstybinių numerių atpažinimo technologijos yra labai perspektyvios. Svarbiausia – modernią įrangą galima pritaikyti ne vienai, o iš karto kelioms funkcijoms atlikti. Todėl labai svarbu sukurti platesnį projektą ir diegti integruotas sistemas, kurios ne tik fiksuotų vidutinį greitį, nustatytų neapdraustas, techninės apžiūros neperėjusias transporto priemones, bet ir leistų stebėti, automatiškai informuoti vairuotojus apie eismo sąlygas, spūstis, pagaliau užtikrinti jų bei šeimos narių saugumą“, – sakė R. Šlekys.

Anot jo, kol kas Lietuvoje į numerių atpažinimo technologijas žiūrima gana siaurai – neįvertinamos ir neišnaudojamos visos tokių sistemų galimybės. Tačiau tai natūralu – pirmosios tokios sistemos Lietuvoje dar tik diegiamos. Atskiros valstybės institucijos renkasi šias sistemas savo funkcijoms vykdyti. Tačiau jeigu tokios sistemos būtų integruotos ir įstaigos dalytųsi informacija, nauda būtų kur kas didesnė.

R. Šlekio teigimu, ši priemonė yra viena geriausių toms funkcijoms, kurioms iki šiol patikimų sprendimų pateikta nebuvo, užtikrinti, kad vairuotojai neviršytų nustatyto saugaus greičio kelio ruože, o ne tam tikrame taške, kaip buvo naudojant stacionarius greičio matuoklius.

„Dažnai galvojama, kad tokias sistemas verta diegti keliolikos ar keliasdešimt kilometrų ruože, pavyzdžiui, greitkelyje tarp Vilniaus ir Kauno. Tačiau užsienio patirtis rodo, kad jos geriausiai pasiteisina kur kas trumpesnėse atkarpose, kur iš tiesų labai svarbu, kad vairuotojai sulėtintų greitį tam tikrame ruože: prie mokyklų, pravažiuojamose gyvenvietėse ar pavojingose kelio atkarpose. Tačiau įprasti greičio matuokliai nepakeičiami ten, kur reikia sulėtinti greitį prieš perėją ar sankryžą, tad geriausia šias sistemas derinti pagal poreikius“, – įsitikinęs R. Šlekys.

Valstybinį automobilio numerį fiksuojančios kameros gali pastebėti ir automobilius, kurie nėra apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ar nėra perėję techninės apžiūros. Pasak R. Šlekio, tai svarbu visų mūsų saugumui – tokių transporto priemonių keliuose neturi būti.

Kaip išvengti nesklandumų?

Nors yra daugybė privalumų, automobilių valstybinių numerių atpažinimo sistema turi ir trūkumų. Nė viena sistema neatpažįsta visų valstybinių numerių be klaidų. Tai priklauso nuo numerių kokybės ir oro sąlygų. Pavyzdžiui, žiemos metu Lietuvoje numerių atpažinimo sistema nebus tokia patikima kaip vasarą vien todėl, kad esant blogoms oro sąlygoms numeriai paprasčiausiai užteršiami.

Temos: Greitkelis, Kameros, Magistralė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai