aiškinimu, rekonstrukcija čia buvo būtina, kad kelias atitiktų ES kelių infrastruktūros plėtros reikalavimus: užtikrintų greitą, saugų ir efektyvų susisiekimą automobilių keliais. „Pagrindinė šio ruožo problema buvo tai, kad kelio dangoje buvo defektų, išilginių ir skersinių plyšių bei lopų. Buvo susidariusios ypač didelės provėžos, trūko eismo saugos priemonių“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Rekonstruotas 13,1 kilometro ilgio valstybinės reikšmės magistralinio kelio Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožas nuo 47,8 iki 60,9 kilometro, įrengta 2,366 kilometro pėsčiųjų ir dviračių takų, rekonstruotos esamos sankryžos, 12 autobusų sustojimo aikštelių, naujai įrengti ar rekonstruoti pėsčiųjų ir dviračių takai, pastatyti automobilių paviljonai, įrengtos eismo saugos priemonės, rekonstruoti inžineriniai tinklai.
Rekonstrukcija atnešė neabejotiną naudą ir greta magistralės įsikūrusiems paveldo objektams. Anot Pakruojo dvaro atstovų, pabaigus kelio remonto darbus sulaukta gerokai daugiau turistų iš Latvijos.
Ir automobilių magistralė „Via Baltica“, ir geležinkelio transporto projektas „Rail Baltica“ yra prioritetiniai šalies projektai šiaurės–pietų kryptimis. Lietuvos ambicijos – kuo efektyviau integruoti savo sausumos transporto tinklus į ES transporto sistemą, taip pat užtikrinti atitinkamą infrastruktūros ir techninį lygį.
Planai – 20-iai metų
Iki 2020-ųjų planuojama rekonstruoti ir kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožą nuo 22 iki 56,5 kilometro. Šiame ruože, teigia specialistai, eismo intensyvumas ir eismo įvykių skaičius didėja labiausiai palyginti su kitais kelio ruožais. Atlikus preliminarius skaičiavimus padaryta išvada, kad racionaliausia ruožą iš karto rekonstruoti pagal automagistralės techninės kategorijos reikalavimus. Tai būtų pirmas ruožas visame pirmajame transporto koridoriuje, įrengtas atsižvelgiant į tokios kategorijos reikalavimus. Šiuo metu darbams jau rengiamas techninis projektas.
Rekonstruojant ruožą numatyta šalia dabartinio kelio nutiesti dvi naujas 3,75 ir 2 metrų pločio eismo juostas. Šalia bus įrengiama 1,75 metro pločio sustojimo juosta. Iš viso bus nutiesta 34,5 kilometro naujo kelio pagal automagistralės techninės kategorijos reikalavimus, taip pat – 18,5 kilometro jungiamųjų kelių. Kelininkų planuose – rekonstruoti aštuonias sankryžas, įrengti tris gyvūnų perėjas, keturis kilometrus triukšmo sienelių ir apie 25 kilometrus tinklo tvoros. Planuojama, kad darbai kainuos apie pusę milijardo litų. Vienam didžiausių iki šiol „Via Baltica“ projektui numatyti du galimi finansavimo šaltiniai. Kelininkai tiki sulauksiantys ES paramos 2014–2020 metų laikotarpiu, be to, projektas gali būti įgyvendinamas ir viešojo bei privataus sektoriaus
partnerystės būdu.
Iki 2020 metų turėtų būti nutiestas ir Ramygalos aplinkkelis (kelio Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ruožas nuo 20,54 iki 29,9 kilometro), o iki 2035-ųjų – visas „Via Baltica“ kelias paverstas automagistrale.
Svarbus visam Baltijos jūros regionui
Suteikdami magistralei „Via Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos statusą valdžios atstovai žadėjo, kad tai padės projektui lengviau gauti reikalingų lėšų ir paspartins jos modernizavimo darbus.
R. Lipkevičius pritaria: valdžios dėmesys tarptautinei auditorijai rodo magistralės svarbą Lietuvai ir tai, kad šalis iš tikrųjų stengiasi investuoti pakankamai lėšų. Paramą „Via Baltica“ projektui reiškia ir kaimyninės šalys. Šiuo metu svarstoma atkurti tarptautinį monitoringo komitetą ir kaip anksčiau keistis informacija, problemomis, kad magistralės plėtra neapsiribotų tik Lietuvos keliais.
LAKD bendradarbiauja su Kelių ir transporto tyrimų institutu kaupdama informaciją apie „Via Baltica“, analizuodama, kurie ruožai reikalauja investicijų ir kokiais finansiniais šaltiniais galima pasinaudoti. Šiuo metu lėšų „Via Baltica“ modernizuoti skiria ES, jų numatyta ir valstybinėje Kelių priežiūros ir plėtros programoje.
„Modernizuoti automobilių keliai užtikrins efektyvų susisiekimą sausuma tarp Baltijos šalių bei Centrinės ir Vakarų Europos valstybių. Be to, padės sumažinti automobilių spūstis Europos kelių tinkle, leis pagerinti transporto paslaugų kokybę, sutrumpinti vežimo laiką, padidinti keleivių ir krovinių srautą. Patogus susisiekimas skatins greitesnę Baltijos jūros regiono plėtrą“, – įsitikinęs R. Lipkevičius.
