Ypatingos valstybinės svarbos projektas – toks statusas prieš porą mėnesių suteiktas tarptautiniam transporto koridoriui priklausančiam keliui „Via Baltica“. Nuo 1997 metų atliekamai vieno pagrindinių Lietuvoje transeuropinio tinklo kelių rekonstrukcijai, tikisi specialistai, tai padės lengviau spręsti finansavimo problemas, procesus pagreitins ir atsirandanti galimybė taikyti Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos svarbos valstybės projektams įstatymą.
Iš pradžių finansavo bankai
Vien per Lietuvos ir Lenkijos sieną kasmet automobiliais pervežama 25–30 mln. tonų krovinių. Specialistai atkreipia dėmesį – automagistralės „Via Baltica“ apkrovos perviršinės jau šiandien, o krovinių skaičius auga ir augs – „Via Baltica“ transporto koridorius (kitaip – I koridorius) Varšuvos–Talino ruože sutampa su Europos keliu E67, einančiu nuo Prahos per Varšuvą, Marijampolę, Kauną, Rygą, Taliną ir keltu iki Helsinkio. Nemąžtančius srautus prognozuoja ir tai, kad „Via Baltica“ yra įtraukta į tarptautinės reikšmės kelių tinklą (TEN-T). Šiuo metu Europos Komisija (EK) peržiūri TEN-T tinklo prioritetus ir numato šį koridorių priskirti pagrindiniam Europos Sąjungos (ES) transporto koridorių tinklui.
„Via Baltica“ laidumas kai kuriose atkarpose per mažas jau seniai, eismo sąlygos sudėtingos, ir avaringumas kai kuriuose ruožuose dėl to viršija vidutinį. Taigi kelio „Via Baltica“ rekonstravimo ir modernizavimo tikslai aiškūs – nuosekliai didinti žmonių bei krovinių judėjimo galimybes.
15 metų vykstančių darbų pabaigos nematyti – keliami tarptautiniai reikalavimai įpareigoja nuosekliam nenutrūkstamam darbui. Toks ir vyko nuo pat 1997-ųjų – pirmojo „Via Baltica“ kelio plėtros etapo, finansuoto tarptautinių finansinių institucijų ir šalims kandidatėms skirtos ES ekonominės programos PHARE. Tuo metu rekonstruoti kelių Panevėžys–Pasvalys–Ryga, Panevėžys–Aristava–Sitkūnai bei Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožai, nutiesta Panevėžio aplinkkelio šiaurės–vakarų atkarpa.
Įgyvendinus pirmą etapą, atidaryti nauji ruožai keliuose Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ir Panevėžys–Aristava–Sitkūnai.
Antrame plėtros etape, kuris vykdytas 2000–2003 metais ir finansuotas kitos ES programos – ISPA – lėšomis, nutiestas 23,1 kilometro ilgio kelio ruožas, aplenkiantis Marijampolę ir Kalvariją, bei 9,7 kilometro ilgio antra važiavimo kryptis Kauno vakariniame aplinkkelyje, pastatytos keturios skirtingų lygių sankryžos.
Prižiūrėjo kaimynai
Nuo darbų pradžios „Via Baltica“ rekonstrukcijos darbus koordinavo tarptautinis monitoringo komitetas, kurio nariai buvo Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir EK atstovai. Komitetas reguliariai organizuodavo susitikimus ir rengdavo ataskaitas apie projekto eigą dalyvaujančioms šalims bei EK. Veiklą jis vykdė iki 2001-ųjų. Nuolatinis EK dėmesys „Via Baltica“ projektui, anot Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Investicijų skyriaus vedėjo Remigijaus Lipkevičiaus, užtikrino palankesnį Europos investicijų banko, Šiaurės investicijų, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankų požiūrį į įgyvendinamą projektą. Lietuvai įstojus į ES atsirado galimybė gauti paramą iš Sanglaudos fondo, todėl „Via Baltica“ kelio modernizacija dar labiau įsibėgėjo. 2004 metais projektui „Via Baltica“ buvo skirta 71,5 mln. litų parama. Už šias lėšas rekonstruoti ruožai keliuose Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, Panevėžys–Pasvalys–Ryga ir Panevėžio aplinkkelis.
Užtikrinta ES parama
Kelio „Via Baltica“ plėtra pagal ES standartus – vienas Lietuvos kelių tinklo modernizavimo prioritetų, todėl rekonstrukcijos darbams skirta ir 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos lėšų. 2009 metais įgyvendinus projektą „Transeuropinio tinklo kelias E67 (Via Baltica) plėtra. Dangos stiprinimo užbaigimas ir Marvelės sankryžos rekonstrukcija“, buvo sustiprinta 27,33 kilometro kelio dangos, rekonstruota Marvelės sankryža, įrengta 0,323 kilometro ilgio lėtėjimo ir greitėjimo juosta, sumontuota 5,02 kilometro tinklo tvoros, rekonstruota 2,99 kilometro pėsčiųjų ir dviračių takų.
Pasak Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyriaus vyr. specialistės Dalios Perednienės, didžiausias dėmesys ir toliau bus skiriamas „Via Baltica“ kelyje esantiems ruožams, kurių kelio dangos konstrukcija neužtikrina 11,5 tonos ašinio apkrovimo reikalavimų. Išaugęs eismo įvykių skaičius privertė planuoti pavojingų sankryžų rekonstravimą į skirtingų lygių. Be to, daugelyje ruožų nepakanka eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių, kai kuriuose sparčiai didėja eismo intensyvumas, todėl būtina planuoti antros važiavimo krypties tiesimą.
Panaudojant 2007–2013 metų ES struktūrinę paramą, 2012-aisiais baigtas ir projektas „Transeuropinio tinklo kelio E67 (Via Baltica) plėtra. Dangos rekonstravimas“. Rekonstruotas ruožas yra kelyje, kur intensyvus tranzitinio transporto srautas vyksta Latvijos kryptimi. LAKD specialisto R. Lipkevičiaus
