„Eurostat“ duomenimis, nuo 2012 m. užimtumas atsinaujinančiosios energijos sektoriuje pasaulyje nuolat didėjo ir 2018 m. pasiekė 11 mln. darbo vietų. Prognozuojama, kad įgyvendinus Europos žaliąjį kursą iki 2050 m. pasaulinė darbo rinka šiame sektoriuje gali išaugti net iki 42 mln. darbo vietų. Ne išimtis ir Lietuva, kur plėtojami vėjo elektrinių parkai gali paskatinti ne tik augantį užimtumą regionuose, bet ir dar didesnį aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį.
16 proc. augimas
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. šalyje elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo srityje dirbo 11 tūkst. šalies gyventojų – beveik 16 proc. daugiau nei 2020 m.
Vėjo elektrinių parkus Lietuvoje vystančios „E energija“ įmonių grupės generalinis direktorius Gediminas Uloza pritaria, kad šalyje vykstant vėjo energetikos plėtros spurtui, ženkliai didės ir šiame sektoriuje dirbančių žmonių skaičius, ir tokių specialistų poreikis.
„Kiek darbo vietų sukuria vėjo elektrinių parkas, priklauso nuo projekto dydžio. Kai Telšiuose buvo statomas 70 megavatų (MW) galios parkas, dvejus metus vien statybų aikštelėje dirbo nuo 50 iki 150 skirtingų sričių ir kompetencijų darbuotojų“, – komentuoja G. Uloza.
Be to, vėjo parko statybų metu išauga užsakymai vietiniams apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų tiekėjams, sako pašnekovas: „Pastaruosius dvejus metus Telšiuose buvo neįmanoma rasti laisvų vietų viešbučiuose, nes jie tuo metu buvo perpildyti – tai papildomi vėjo energetikos privalumai konkrečiam regionui.“
Trūksta specialistų
Pasak G. Ulozos, didinti vėjo energetikos srityje dirbančių žmonių skaičių yra būtina, nes šiuo metu Lietuvos vėjo elektrinių parkų vystytojai, statytojai ir eksploatuotojai susiduria su reikiamų darbuotojų trūkumu.
„Vėjo parkų statybų ir serviso srityje yra didžiulis elektrikų, inžinierių, aukštalipių, automatikų ir inžinerinės pakraipos darbuotojų trūkumas. Nepakanka specialistų, galinčių suburti montavimo ir aptarnavimo komandas. Dėl šios priežasties didžiąją dalį montavimo ir derinimo darbų atlieka specialistai iš Portugalijos, Rumunijos, Lenkijos bei kitų šalių, nors jų vietoje galėtų būti lietuviai“, – pasakoja G. Uloza.
Vėjo energetikai reikalingų specialistų ruošimas turėtų tapti strateginiu klausimu, įsitikinusi Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorė U. Daškevičiūtė. Elektrifikacija ateityje plėsis į visas sritis, tad kuo daugiau reikės vėjo bei saulės elektrinių, tuo didesnis bus šios srities specialistų poreikis – į tai, ruošdamos specialistus, jau dabar turėtų atsižvelgti švietimo įstaigos. Pasak LVEA direktorės, didesnė specialistų pasiūlą padėtų plėsti ir galimybes vietiniam verslui.
Jai pritaria G. Uloza: „Mūsų parko serviso centras yra įsikūręs Tryškiuose, Telšių rajone, kur šiuo metu daugiausiai dirba ne vietiniai gyventojai, o patyrę specialistai atvykę iš kitų miestų. Tačiau jei yra noras, tai yra ir darbo vieta – vietos gyventojams tai yra galimybė mokytis ir ateityje pradėti ten dirbti“.
Pasak jo, darbas vėjo energetikos srityje yra itin paklausus ir pasižymi konkurencingais atlyginimais.
„Specialistai, turintys techninį, inžinerinį išsilavinimą ir mokantys anglų kalbą, gali dirbti ne tik Lietuvoje, bet ir eksportuoti savo žinias į kitas šalis. Tai yra absoliučiai tarptautinė specialybė. O kol Lietuvoje turime vėjo energetikos specialistų trūkumą, tol jiems siūlomas patrauklus atlyginimas“, – pabrėžia G. Uloza.
Pašnekovo teigimu, pasižiūrėjus į Lietuvoje vėjo elektrinių parkus aptarnaujančių įmonių atlyginimų vidurkius, galima pamatyti apie 3 tūkst. eurų siekiančius atlyginimus ir tai atlyginimai mokami ne didžiuosiuose miestuose, o regionuose.
Šaltinis: IDEA PRIMA
