Specialistų teigimu, Baltijos jūros regionas – daug žadanti rinka jūrinės vėjo energetikos plėtrai. Čia itin palankios klimato ir logistikos sąlygos: stiprūs ir stabilūs vėjai, žemos bangos, seklūs vandenys ir nedideli atstumai iki kranto.

Kaip teigiama organizacijos „WindEurope“ paskelbtoje apžvalgoje, Baltijos jūroje šiandien yra 1,5 GW instaliuotų vėjo pajėgumų. Iki 2030 metų jie gali pasiekti 9 MW, o Baltijos jūra tapti antru didžiausiu baseinu, kuriame plėtojama vėjo energetika.

Rugsėjo 28 d. „WindEurope“ Taline (Estija) pasirašė deklaraciją dėl vėjo energetikos vystymo Baltijos jūroje (ang. Baltic Sea Declaration on Offshore Wind). Šį dokumentą taip pat pasirašė vėjo energetikos asociacijos iš Estijos, Danijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos. Jame prašoma Vyriausybių įgalinti regioninį bendradarbiavimą vystant vėjo energetiką regione.

Tą pačią dieną „WindEurope“ vadovas Giles’as Dicksonas ir Estijos vėjo energetikos asociacijos valdybos pirmininkas Martinas Kruusas pasirašytą deklaraciją įteikė Estijos vyriausybės atstovams. Jie paragino šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančią šalį stiprinti politinę valią, kuri padėtų Baltijos šalims pasekti Šiaurės jūroje jau įgyvendintų vėjo energetikos projektų pavyzdžiu.

Pasirašyta deklaracija apima keletą regioninio bendradarbiavimo Baltijos šalyse aspektų – nuo poreikio sukurti stabilią ir aiškią teisinę darbotvarkę iki bendradarbiavimo skatinimo, jūrinių teritorijų planavimo ir tinklų infrastruktūros. Galutinis tikslas – visiškai išnaudoti atsinaujinančios energetikos potencialą Baltijos jūros baseine ir taip prisidėti prie ES tikslų įgyvendinimo mažinant anglies dvideginio emisijas, tiekiant saugią ir kaštų prasme efektyvią energiją.

Pirmas žingsnis šių tikslų link – užtikrinti, kad Vyriausybės paruoštų nacionalinius planus ir įvardytų, kokius jūrų vėjo pajėgumus norėtų išnaudoti po 2020-ųjų. Aiškiai apibrėžta perspektyva padėtų kurti projektų vystytojams ir investuotojams patrauklią rinką.

LVEA inf.