Projekto vadovė: Ieva Puidokaitė
Architektai: Mindaugas Stirbys, Mantė Janionytė, Almantas Bingelis, Gražvydas Sabaliauskas
1972-aisiais statyto pastato virsmo šiuolaikiniu Valstybės apsaugos tarnybos (VAT) biuru procese projektavimo darbus atliko bendrovė „Atamis“, nuo 2006 m. vykdanti teritorijų planavimo, architektūros, inžinerinės infrastruktūros, susisiekimo komunikacijų, viešųjų erdvių, teritorijų planavimo, aplinkosaugos projektavimo veiklą ir jau turinti didelę patirtį projektuojant BIM aplinkoje. Projektas rengtas BIM skaitmeninėje erdvėje, projektuojant buvo atliekamas ir modeliavimas. Apie projektavimo eigą, iškilusius iššūkius, specifinius projekto reikalavimus pasakoja projekto vadovė Ieva Puidokaitė.
Tyrimais, analize ir modeliavimu parinkti sprendimai
Norint iš esmės rekonstruoti 50 m. senumo pastatą, iš pradžių reikia atlikti pastato ir jo konstrukcijų būklės tyrimus bei išanalizuoti pritaikymo prie naujų poreikių galimybes. „Pastatas iš pirmo žvilgsnio atrodė stipriai nusidėvėjęs, bet po tyrimų paaiškėjo, kad konstrukcijų būklė yra gera, neleistinų konstrukcijų defektų neužfiksuota. Įvertinus visą situaciją ir specifinius poreikius, buvo nuspręsta demontuoti aktų salės ir vidinį korpusus, o palei T. Ševčenkos gatvę esantį 5 aukštų su rūsiu korpusą – rekonstruoti, jį tarsi nurengiant ir paliekant tik laikančiąsias konstrukcijas. Toks sprendimas, kai nusidėvėjusios fasadinės plokštės nuardomos ir projektuojamos naujos lauko atitvaros, leido nesunkiai pasiekti reikiamą energinę klasę. Svarbus momentas, kad pagal įstatymų bazę rekonstruojamiems pastatams privalu pasiekti ne žemesnę nei C energinio naudingumo klasę, tačiau statytojas VĮ „Turto bankas“ pradžioje iškėlė užduotį siekti A klasės, o pradėjus statybų etapą buvo nuspręsta imtis papildomų priemonių ir pasiekti net A+ energinio naudingumo klasę – ir tai buvo įgyvendinta“, – pasakoja I. Puidokaitė.
Svarbu paminėti, kad pirminėje stadijoje, pasitelkę BIM modelį, projektuotojai atlikto dinaminį modeliavimą. Buvo įvertintas projektinių alternatyvų racionalumas ir efektyvumas (išorės atitvaros, šilumos šaltiniai ir pan.), atsižvelgta į esamo pastato energijos vartojimo audito duomenis, išorės oro infiltraciją, projektuojamo pastato išorinius (pasaulio šalys, gretimi pastatai) ir vidinius šilumos pritekėjimus (dėl žmonių buvimo patalpose ir dėl elektros prietaisų bei apšvietimo), įvertinant skaidrių atitvarų skaičių ir poziciją, atitvarų šilumos perdavimo koeficientus ir klimatines sąlygas. Priimtos priemonės šilumos nuostoliams per atitvaras ir elektros energijos poreikiams sumažinti. Apskaičiuotas šilumos nuostolių balansas. „Dinaminis modeliavimas leido parinkti pagal situaciją efektyviausius sprendinius, siekiant reikiamos energinio naudingumo klasės ir racionalios eksploatacijos“, – sako I. Puidokaitė.
Projekto vadovė atkreipia dėmesį, kad administracinis pastatas tikrai neeilinis, nes jame daugybė specifinių patalpų, pritaikytų VAT veiklai: tai mokymų klasės, simuliacijų, operacijų valdymo patalpa 24/7, pasiklausymo įrangos ieškojimo mokymo patalpa, sulaikymo, korespondencijos tikrinimo, poligrafo patalpos, archyvas, patalpos su slaptumo žyma, ginklinė, taktinė šaudykla ir kt. Visos jos turi specifinių konstrukcinių, architektūrinių, technologinių ir inžinerinių reikalavimų, kuriuos bendromis pastangomis pavyko išspręsti ir sklandžiai įgyvendinti.
VAT biuras Naujamiesčio aplinkoje
Projektuotojai išanalizavo aplinkinį kontekstą, kvartalo struktūrą, istorinę medžiagą. „Nors pastatas neįtrauktas į saugomos vietovės perspektyvas, siekėme, kad jo pagrindinis fasadas palei gatvę kuo natūraliau integruotųsi į T. Ševčenkos gatvės išklotinę, todėl pasirinkome natūralaus klinkerio apdailą, puikiai įsiliejančią į vyraujančių aplinkinių mūrinių pastatų kontekstą.
„Dinaminis modeliavimas leido parinkti pagal situaciją efektyviausius sprendinius, siekiant reikiamos energinio naudingumo klasės ir racionalios eksploatacijos“, – sako projekto vadovė Ieva Puidokaitė.
Vidiniame kvartale suprojektuotą korpusą atskyrėme medžiagiškumu ir leidome priimti drąsesnius sprendimus, nes fasado apdailai parinktas juodas blizgus kompozitas dėl veidrodiškumo savybių atspindi aplinkinius fasadus – taip esamų pastatų ir naujo korpuso fasadai tarsi susiniveliuoja, tampa panašūs, bet kartu išsiskiria ir šio laikmečio modernumu. Juoda spalva pasirinkta ne atsitiktinai – VAT rimta ir solidi organizacija, todėl juoda šią savybę tik pabrėžia ir sukuria paslaptingumo jausmą“, – sako I. Puidokaitė.
Pastate numatytos specifinės patalpos, kuriose negali būti langų arba jų turi būti minimaliai. Dėl technologinių ir konstrukcinių savybių jos turėjo būti įrengiamos naujajame vidiniame korpuse, todėl nuspręsta juodąjį jų tūrį žaismingai suskaidyti langų nišas imituojančiais fasadiniais elementais, šis sprendimas susmulkino sąlyginai masyvų vidinį korpusą ir jis tapo masteliškesnis aplinkinių pastatų atžvilgiu. Panašus nemonotoniškas langų skaidymas atsispindi ir administraciniame tūryje palei gatvę.
„Iš žmogaus perspektyvos svarbus vaidmuo tenka juodai aukštai tvorai iš atskirų statramsčių, kuri dėl specifinių saugumo reikalavimų yra net 2,5 m aukščio. Žiūrint iš skirtingų perspektyvų tvora matoma kaip ištisa juoda sienelė su savo vertikalia struktūra arba žiūrint iš priekio persišviečia tvoros ažūriškumas. Kiti smukesni pastato elementai irgi numatyti būtent juodos spalvos. Įvertinant tai, kad pagal naująjį Vilniaus gatvių standartą visi gatvės elementai turi būti juodi, tad pasirinktas sprendinys puikiai susižaidžia su naujai rekonstruota T. Ševčenkos gatve ir jos elementais“, – sako I. Puidokaitė.
Į viršų iškelta šaudykla, komunikacijos interjere
Kurdami pastato vidines erdves, projektuotojai sprendė daug įvairiausių užduočių nuo kabinetų struktūros pagal atskirus organizacijos skyrius, sąsajas ir funkcijas tarp jų iki specifinių patalpų dydžio, konstrukcinių sprendinių ar reikalavimų, kokioje erdvėje ir aukšte tos patalpos gali būti įrengtos. Dėl konstrukcinių niuansų dauguma specifinių patalpų numatyta vidiniame korpuse, o administracinės patalpos esamame rekonstruotame korpuse.
„Tradiciškai aktų salės ir šaudyklos įrengiamos rūsyje arba pirmame aukšte, tačiau mums buvo keliama užduotis numatyti didelio tarpatramio šaudyklą, tokiu atveju žymiai pabrangtų konstruktyvas, nes visi aukštai virš jos turėtų būti taip pat didelio tarpatramio, todėl nuspręsta šias patalpas iškelti į viršutinius aukštus, taip pat pasirūpinti garso sprendimais ir sukurti itin sandarias patalpas akustiniu požiūriu. Tuo tikslu buvo atliekami akustiniai skaičiavimai ir modeliavimas, pagal tai priimti sprendiniai ir pasirinktos specifinės medžiagos, kurios leido izoliuoti garsą viduje, neišleidžiant jo nei į lauką, nei į kitas patalpas“, – pasakoja I. Puidokaitė.
Interjere vyrauja ramios, natūralios spalvos su keletu tamsaus turkio spalvos akcentų. Tiek dėl aukščio trūkumo, tiek dėl eksploatacijos patogumo dauguma inžinerinių komunikacijų yra matomos interjere. Taip pat vietomis nuspręsta palikti matomus monolitinius ruožus, kurių unikali betono struktūra interjere veikia kaip paveikslai. Vitrinoms ir durims naudojamas medis sukuria švelnumo ir jaukumo įspūdį. Keliose patalpose panaudotas perėjimas iš lauko į vidų, kai tas pats klinkeris naudojamas tiek lauke, tiek viduje. Sienoms parinkta vyraujanti balta spalva, tačiau monotoniškumas išsklaidytas protarpiais įvedant juodą ir tamsaus turkio spalvą.
Nors koridoriai dėl pastato struktūros ir vietos trūkumo gana ilgi, siauri ir turėtų būti tamsūs, tačiau rūko efektu matintos medinės vitrinos, epizodiniai išplatėjimai ir vertikalūs sieniniai šviestuvai sukuria priešingą jausmą – šviesią, nemonotonišką ir jaukią erdvę.
Projektavimas BIM aplinkoje – greitesnis ir tikslesnis problemų sprendimas
Nuo pat projektavimo pradžios 2018 metais (techninis projektas) projektas ruošiamas BIM (statinio informacinio modeliavimo) aplinkoje. Statybų metu, ruošiant darbo projektą, taip pat buvo pasitelkta BIM metodologija. Šiuo metu vyksta parengiamieji darbai pastato eksploatacijai pritaikyti BIM. Taigi visos šio objekto stadijos, nuo idėjos iki eksploatacijos, vykdomos pritaikant skaitmeninį informacinį modelį.
„Visi statinio ir jo aplinkos elementai yra sumodeliuoti skaitmeninėje erdvėje, suvesti pagrindiniai aktualūs parametrai, suklasifikuoti elementai. Verta paminėti, kad statybos metu, demontavus nereikalingus elementus ir palikus išsaugomas konstrukcijas, jos buvo nuskanuotos ir pagal jų modelį sutikrintas projektuojamo pastato modelis, tai leido išvengti esamos situacijos ir naujųjų elementų aukščio ar geometrijos nesutapimų“, – pažymi I. Puidokaitė.
Kadangi reikėjo prisitaikyti prie paliekamo konstruktyvo geometrijos ir aukščio, labai ankšto sklypo, detaliojo plano reglamentų ir gana didelio patalpų poreikio, teko stipriai pasispausti, t. y. trūko tiek aukščio, tiek vietos. Projekto vadovė atskleidžia, kad šios problemos sprendimui puikiai pasitarnavo bendrasis pastato modelis – labai pasistengus pavyko į palubę sutalpinti daug skirtingų komunikacijų ir išspręsti jų tinkamus prasilenkimus ir prieinamą eksploataciją. Projektuojant dvimatėje erdvėje to nebūtų įmanoma sukontroliuoti.
„Pastato bei teritorijos ir esamų tinklų modelis leido efektyviai peržiūrėti ir įsivertinti sprendinius, pasitikrinti vizualinius ir apsauginius rakursus, kaip, pavyzdžiui, aktų salės žiūrovų lygio matomumą, šaudyklos apsauginių konstrukcijų persidengiamumą ir pan. 3D technologija leidžia lengvai iliustruoti projektuojamo pastato ir jo elementų vizualizavimą, kad statytojas ir naudotojas galėtų lengvai įsivaizduoti, kaip atrodys vienas ar kitas sprendinys, jų visuma“, – sako I. Puidokaitė.
Visas šis sunkus projektavimo darbas, taikant BIM metodologiją, buvo įvertintas ir 2022 m laimėjo konkurse „Lietuvos geriausias BIM projektas“ Visuomeninių pastatų kategorijoje.
