Šis projektas įgyvendinamas pagal prieš metus pasirašytą paramos sutartį. Projekto partneriai yra Varėnos rajono savivaldybė ir Baltarusijos Ščiučino rajono Vykdomojo komiteto Švietimo skyrius.
Viena projekto dalių – iš esmės rekonstruoti Varėnos miesto stadioną. Jame bus įrengti šeši bėgimo takai, futbolo aikštė su natūralios vejos danga, šuolių į tolį ir į aukštį sektoriai, ieties ir disko metimo sektoriai, rutulio stūmimo sektorius, tribūnos žiūrovams su 500 sėdimųjų vietų, žaidėjų persirengimo, inventoriaus laikymo, teisėjų ir pagalbinės patalpos, tualetas žiūrovams. Taip pat bus įrengtos garso ir apšvietimo sistemos, stadiono teritorija bus aptverta. Stadionas bus įrengtas pagal Tarptautinės futbolo federacijos reikalavimus. Bendra projekto vertė – daugiau kaip 5,65 mln. litų. Varėnos rajonui tenkanti dalis – per 3,03 mln. litų. 90 proc. šios sumos finansuoja Europos regioninės plėtros fondas.
Šiuo metu taip pat rekonstruojamas Varėnos kultūros centro parodų ir kino salės pastatas, įgyvendinami mokyklų, vaikų ugdymo įstaigų atnaujinimo projektai.
Ekspertai
Stokojama informacinės sklaidos
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Laurynas Rekašius
Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudarytame Lietuvos savivaldybių indekse Varėnos rajono savivaldybė liko 42-a iš 53 rajono savivaldybių. Investicijų srities vertinimas čia buvo mažesnis už vidurkį (48,6 balo) ir siekė 45,5 balo (iš 100 galimų). Šių metų rezultatas rodo šiokį tokį investicinės aplinkos gerėjimą palyginti su praėjusiais metais.
Apie kiek geresnę investicinę aplinką skelbia padidėjęs ūkio subjektų skaičius, tenkantis vienam gyventojui (2012 metais – 15,7, 2013-aisiais – 18). Tiesa, šis rodiklis vis dar atsiliko nuo šalies vidurkio (21). Nors ir gerokai paaugęs (2010 metais – 1823 litai), žemesnis už vidutinį savivaldybių lygį (4104 litai) liko ir materialinių investicijų, tenkančių vienam savivaldybės gyventojui, skaičius (2860 litų). Prasčiausia buvo tiesioginių užsienio investicijų situacija: vienam gyventojui jų teko 357 litai, o šalies vidurkis siekė 4104 litus.
Prastą investicijų srities įvertinimą lėmė palyginti su šalies vidurkiu aukšti žemės ir nekilnojamojo turto mokesčiai. Pastarasis buvo 1 proc., o vidutinis savivaldybių – 0,71 proc. Investicinės situacijos nepagerino ir nedidelis vidutinis fiksuotas pajamų mokesčio už verslo liudijimus tarifas – jis buvo daugiau kaip tris kartus mažesnis už šalies vidurkį (598 litai) ir siekė vos 167 litus. Taigi norint pritraukti investicijų pirmiausia reikėtų gerinti mokesčių aplinką. Taip pat orientuojantis į užsienio investicijų pritraukimą svarbu pateikti investuotojams lengvai prieinamą svarbiausią informaciją apie savivaldybę anglų kalba interneto tinklalapyje. Investuotojams daug aktualiau yra tai, koks verslas jau veikia savivaldybėje, kokia čia yra darbo rinka, kur kreiptis norint pradėti verslą, o ne istorijos apie miesto įkūrimą.
Miško gėrybės visų neišmaitins
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas
Varėnos rajono galimybės – tikrai ribotos. Nemaža dalis gyventojų dirbti važiuoja į Druskininkus, Alytų, kitus miestus.
Varėnos rajonas turi gilias medienos pramonės, tekstilės, maisto perdirbimo pramonės tradicijas.
