Dažniausiai įtrūkiai ar plyšiai yra mažiausiai pageidaujamas reiškinys statybose. Tačiau būtent tokią netikėtą emociją projektuojamam namui su biuro patalpomis sostinės Užupio rajone suteikė Donaldas Trainauskas, studijos „4 PLIUS“ architektas. Projekto autoriaus teigimu, šį sumanymą lėmė sklypo konfigūracija.
Prisitaikyti prie esamo užstatymo
Senamiesčio prieigose, vaizdingame, vilniečių ir miesto svečių pamėgtame Užupio rajone, beveik nebelikę laisvų, naujoms statyboms tinkamų sklypų, todėl kiekvienas naujai atsiradęs objektas sulaukia praeivių dėmesio. Tokioje situacijoje architektams neretai knieti suprojektuoti efektingą, išskirtinį statinį.
Tačiau šio projekto autorius nepasidavė pagundai ir pagarbiai prisiderino prie nuo seno susiformavusio užstatymo, medžiagiškumu, masteliu ir formomis atkartodamas tradicinės, istorinei miesto daliai būdingos architektūros bruožus, papildydamas gretimų senų namų kompoziciją šioje paveldo teritorijoje ir organiškai įsiterpdamas į aplinkinio užstatymo audinį.
Sklypo forma padiktavo lūžio liniją
Pagrindinė architektūrinė ir urbanistinė idėja – būdinga senamiesčiams klasika: maksimaliai išnaudoti palyginti nedidelio sklypo plotą, prišliejant gatvės pusės fasadą prie perimetrinės užstatymo linijos, kad ir laužtos. Netikėta tai, kad architektas nepabūgo to pabrėžti, įvesdamas įstiklintą lūžio liniją, kartu lyg ir užsimindamas apie pagrindinę čia įsikūrusio biuro veiklą – šiuolaikinių langų su mediniais profiliais gamybą.
Atsivėrusioje įstiklintoje dalyje svetingai pasitinka pagrindinis įėjimas, įcentruotas į lūžio ašį, interpretuojant priešais esančio namo portiką. Dėl vietos stokos sklype, požeminiame aukšte, numatyta automobilių aikštelė, į kurią nusileidžiama specialiu, jiems skirtu liftu. Pirmame, cokoliniame aukšte, įleistame į šlaitą, suplanuotos komercinės patalpos – įmonės biuras, o viršutiniai aukštai skirti gyvenamajai funkcijai: kiekviename aukšte po butą.
Kadangi sklypas kyla į statų šlaitą, o aukščių skirtumas viršutinėje ir apatinėje dalyse yra net 7 m, numatyta terasa į pietinę pusę labiau primena kapitono tiltelį, tačiau suteikia norimo privatumo antrame aukšte įrengtam butui.
[prenumerata mailpoet_form_id=”8″ bg_color=”#b1cbd9″ image_url=”https://sa.lt/wp-content/uploads/2022/01/pastatas.png” intro_text=”Svarbiausios” white_text=”architektūros, interjero ir paveldo” outro_text=”naujienos – nepraleiskite!”]Deramas dėmesys tvarumui
Šiame pastate, žvelgiant į ateitį, įgyvendinta daug tvarių ir progresyvių sprendimų. Pagrindinės monolitinio gelžbetonio ir mūrinės pastato konstrukcijos apšiltintos taip, kad atitiktų aukštus energinės klasės reikalavimus, fasadų apdailai pasirinktos klinkerio plytos, stogo dangai – keraminės čerpės.
Interjere taip pat dominuoja natūralios medžiagos – medis, akmuo stiklas. Fasado įstiklinimams panaudota fasado sistema su A++ energinę klasę atitinkančiais langais, pagamintais naudojant unikalius keturių kamerų profilius.
Į požeminę pastato dalį natūrali šviesa patenka per specialiai tam numatytą šviesos tunelį iš viršutiniame aukšte įrengtos atviros terasos. Sandarų pastatą apšildo efektyvi atsinaujinančius energijos išteklius naudojanti oro-oro šildymo sistema, kuri taip pat gali būti naudojama ir patalpoms vėsinti.
[su_note note_color=”#fbfbf9″ radius=”6″]Taip pat skaitykite:
Apšvietimo sprendimai – gerai darbuotojų savijautai ir maloniam vizualiniam efektui sukurti
Pažangios ir ekologiškos technologijos – kokybiškam pastato mikroklimatui
Ieškantiems išskirtinių durų – aukštos kokybės garantas
[/su_note] [su_note note_color=”#fbfbf9″ radius=”6″]Užsakovas: UAB „Birštono valda“
Architektai: Donaldas Trainauskas, studija „4 PLIUS“
Konstruktorius: Alkis Narbutas
Objekto plotas: 1100 kv. m.
Statybos metai: 2018–2020
[/su_note] [su_note note_color=”#fbfbf9″ radius=”6″]Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektura) | 2020 spalis
Norite spausdinto žurnalo tiesiai į namus?
[/su_note]