Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA trisdešimtmečiui skirto renginio metu už nuopelnus šalies inžinerijos pramonei apdovanoti Virgilijus Pamakštis („Axioma Metering“ technologijų skyriaus vadovas), Romaldas Antanavičius („Ekspla“ vyr. inžinierius konstruktorius) ir Giedrius Vaičiukynas („Novameta“ produkto vadovas). Specialus apdovanojimas skirtas ir bendrovei „Precizika Metrology“, kuri yra vienintelė asociacijos LINPRA narė nuo pat jos įsteigimo 1993 metais, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Tą pačią dieną be LINPRA šventinio vakaro vyko ir konferencija „Making Industry 4.0 Real“, organizuota kartu su digitech asociacija „Infobalt“ bei Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais AHK. Rekordinius pardavimus 2022 metais skaičiavusios Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės įmonės, IT ir kitų gamybos sektorių, valdžios ir švietimo įstaigų atstovai konferencijos diskusijoje ieškojo sprendimų, kaip į vieną sparčiausiai šalyje augančių pramonės šakų pritraukti kuo daugiau šalies jaunimo.
„Trūkinėja tiekimo grandinės, tvyro neapibrėžtumas dėl žaliavų kainų, kas savaitę keičiasi užsakovų nuotaikos. Visa tai lengviau įveikė tos įmonės, kurios jau kone dešimtmetį dėmesį skiria gamybos ir pardavimų procesų skaitmeninimui, naujausių technologijų diegimui. Būtent tai leidžia lanksčiai reaguoti į rinkos pokyčius ir nepakliūti į uždarą stojančios gamybos, pilnų sandėlių ir išnykusių užsakymų ratą. Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės gyvena jau naujoje realybėje ir yra tapusios patikimais partneriais užsakovams“, – sakė Tomas Prūsas, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA prezidentas ir Panevėžyje veikiančios elektrotechnikos gamyklos „Harju elekter“ direktorius.
LINPRA nuotr.
Lanksčiai pasikeitęs ir prie krizės diktuojamų sąlygų prisitaikęs šalies inžinerijos veidas 2022 metais fiksavo rekordinę 6,8 mlrd. eurų apyvartą. Tuo pačiu metu sparčiai augantis sektorius vis dažniau susiduria su ribotos darbo jėgos pasiūla. Tą liudija ir specializuotų aukštųjų mokyklų programų studentų skaičius – šiandien jau akivaizdu, kad po kelerių metų darbo rinkoje naujų kvalifikuotų specialistų trūkumas bus kritinis. Kartu trūks ir aukštųjų technologijų uždavinius suprantančių vidutinio bei pagalbinio lygio techninių specialistų.
O informacijos ir ryšių (IRT) sektorius per 2022 metus Lietuvoje augo 13 proc., o šioje srityje dirba maždaug 50 tūkst. šalies gyventojų. Sparčiam IT sektoriaus augimui Lietuvoje įtakos turėjo skirtingi veiksniai, svarbiausi jų – IT paslaugų centrų atsiradimas, užsienio patirtis, kartų kaita ir esamo potencialo išnaudojimas. Tačiau teigti, kad Lietuva yra sukūrusi idealią infrastruktūrą inovacijoms, kol kas dar per drąsu. To priežastis – įvairios ryšių infrastruktūros problemos: reguliavimas, administracinė našta, biurokratiniai barjerai.
„Šiandien skaitmeninių technologijų specialistų rinka išgyvena vadinamąjį „talentų karą“ – skirtingos verslo šakos nuolat kovoja dėl geriausių savo srities profesionalų, kurių kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje šiuo metu labai trūksta. Tačiau Lietuvos universitetuose absolventų skaičius nedidėja tiek, kiek kasmet auga verslas. Rinkos sektorius ypatingas tuo, kad vystosi labai greitai ir yra labai specializuotas. Jame ypač svarbu deramai investuoti į mokymus, stiprinti IT specialistų parengimą, sudaryti palankesnes sąlygas atvykti IT specialistams iš užsienio šalių“, – teigė „Infobalt“ direktorius Virgilijus Dirma.
LINPRA duomenimis, vien šiuo metu viešai deklaruoti Lietuvos inžinerijos pramonės lyderių planai apima daugiau nei 6 tūkst. naujų darbo vietų visoje Lietuvoje.
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) Lietuvos biuro vadovė Audronė Gurinskienė pastebi, kad „Pramonė 4.0“ keičia ne tik gamybos procesus, darbo organizavimą, visą vertės grandinę, tačiau veikia ir švietimo sistemą, kuri privalo keistis. Jaunų žmonių ugdymo tikslas – įgalinti juos veikti savarankiškai, spręsti problemas itin į technologijas orientuotame, itin sudėtingame ir itin efektyviame darbo pasaulyje. Profesinis mokymas turi būti orientuojamas į procesus ir praktiką, o tokį požiūrį gali užtikrinti tik glaudus įmonių ir profesinio mokymo centrų bendradarbiavimas, leidžiantis daugiau jaunų žmonių pritraukti į inžineriją. Teorija išlieka tramplynu, leidžiančiu žinias taikyti realybėje, labiau motyvuoja mokytis, pritraukia daugiau jaunuolių.
Asociacijos „Infobalt“ direktorius Virginijus Dirma atkreipė dėmesį, kad sparti inovacijų revoliucija pateikė kitą švietimo modelį ateičiai ir šiandien kalbame apie „Švietimą 4.0“, kuris reikalauja naujo požiūrio į žmogiškųjų išteklių ugdymą, leidžiančio konkuruoti skaitmeniniame amžiuje. Todėl „Švietimas 4.0“ turi suderinti savo tikslus su „Pramonės 4.0“ tikslais, kad švietimo įstaigos ir įmonės galėtų bendradarbiauti, būtų kuriama mokinių ateitis.
Anot T. Prūso, globalūs sukrėtimai visiems inžinieriams garantavo bemieges naktis, tačiau kartu leido visam pasauliui parodyti, kad esame kūrybiškų ir darbo nesibaidančių profesionalų šalis. Vilniuje vykusioje konferencijoje šie savo profesijos lyderiai pristatė ir diskutavo, kaip šiandienos sėkmę galima būtų paversti ilgalaike Lietuvos vizitine kortele ir pasiekti, kad šūkis „Lietuva 2030 – inžinerijos šalis“ taptų realybe.
