Programoje suformuluoti plėtotini prioritetai: veikli ir solidari visuomenė, ekonominiam augimui palanki aplinka, kultūra, regioninė plėtra, sveikata visiems. Universalusis dizainas yra nurodomas kaip viena krypčių, užtikrinančių sėkmingą prioritetų įgyvendinimą.
Programoje taip pat minima, kad universaliojo dizaino principų naudojimas turėtų būti taikomas siekiant tolygios socialinių, sveikatos, kultūros ir kitų viešųjų paslaugų sistemų plėtros. Taip būtų užtikrinta gyventojų skurdo ir socialinės atskirties prevencija, sustiprinta socialinė sanglauda. Tai įgyvendinama plėtojant ir renovuojant viešųjų paslaugų infrastruktūrą, tobulinant veikiančias paslaugų sistemas, jų darbuotojų kvalifikaciją, įtraukiant paslaugų vartotojus ir nevyriausybinį sektorių į sprendimų priėmimą bei paslaugų teikimą.
2014 metais suformuota Horizontalių prioritetų įgyvendinimo įsisavinant Europos Sąjungos (ES) struktūrinę paramą darbo grupė, kurios tikslas – suformuluoti universaliojo dizaino taikymo principus ir reikalavimus, siekiant ES struktūrinę paramą gaunančių projektų kokybės. Ši darbo grupė rengia Universaliojo dizaino principų taikymo metodiką, skirtą padėti gaminių, aplinkos ir paslaugų projektų rengėjams bei vertintojams sukurti ir įgyvendinti produktus, atitinkančius universaliojo dizaino (universalaus projektavimo, projektavimo visiems) principus. Ji taikoma produktų atitikimui universaliojo dizaino principams vertinti, projektuoti, planuoti ir įgyvendinti.
Metodiką turėtų taikyti produktų projektuotojai, planuotojai, architektai, įmonių ir įstaigų administracijų specialistai bei kiti dalyviai, kuriantys, projektuojantys ir įgyvendinantys produktus.
Universaliojo dizaino mokymai yra rengiami architektams, planuotojams, urbanistams, kraštovaizdžio architektams, savivaldybių darbuotojams (kuruojantiems socialinius, teritorijų planavimo, komunalinio ūkio, architektūros, kultūros paveldo klausimus), projektų vadovams. Vilniaus dailės akademija nuo 2012 metų universaliojo dizaino dalyką yra įtraukusi į architektūros magistrų rengimo programą.
Universalusis dizainas teisės aktuose
Tarptautinės organizacijos ragina valstybes imtis priemonių kurti universalųjį dizainą, pagal savo kompetenciją priimant teisinius dokumentus, įskaitant šias strategijas:
2001 metų Europos Tarybos (ET) Ministrų komiteto rezoliucija ResAP (2001) 1 (Tomaro rezoliucija) dėl universaliojo dizaino principo įtraukimo į visas profesijų, susijusių su aplinkos formavimu, programas.
2006 metų ET Ministrų komiteto rekomendacija Rec (2006) 5 dėl ET veiksmų plano skatinti žmonių su negalia teises, visapusišką dalyvavimą visuomenėje: žmonių su negalia gyvenimo kokybės gerinimas Europoje 2006–2015 metais.
2009 metų ET Ministrų komiteto rekomendacija šalims narėms dėl aktyvaus užtikrinimo taikant universaliojo dizaino strategiją CM/Rec (2009) 8.
Straipsnis parengtas remiantis konferencijoje „Architektūros kokybės kriterijai ir jų teisinė reikšmė“ pristatytu pranešimu, bendradarbiaujant su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tekste pateikiama medžiaga yra paremta Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos dokumentais.
Straipsnio tikslas – supažindinti su universaliojo dizaino projektavimo koncepcija ir atskleisti socialinę bei ekonominę bendradarbiavimo tarp atskirų profesinių ir socialinių grupių, papildomo projektuotojų skiriamo dėmesio žmogui ir jo poreikiams naudą.
