Aplinkos projektavimui taikant universalųjį dizainą pasiekiamas galimas didžiausias asmenų, turinčių sunkumų judėti ir orientuotis aplinkoje, savarankiškumas, jiems sudaroma galimybė apsieiti be padėjėjų.
Universaliojo dizaino principo taikymas aplinkos tvarkybai reikalingas siekiant įveikti visuomenės iššūkius, susijusius su visuomenės senėjimu, ilgesne gyvenimo trukme, ribotais viešaisiais finansais.
Objektų kokybės vertinimas
„Bet kuris projektas turi būti grindžiamas labai aiškiais tikslais ir uždaviniais. Tam, kad būtų įmanoma įvertinti būsimus rezultatus ir neleidžiama procesui pasukti atgalios arba nueiti kompromisų keliu, būtina užtikrinti, kad objektyvūs ir subjektyvūs sėkmės rodikliai būtų nustatomi pačioje projekto pradžioje.
Padidėjusi pardavimų apimtis ir pelnas verslo įmonėms paprastai yra svarbūs rodikliai, tačiau jie gali būti papildomi kitais rodikliais, atspindinčiais socialinę įmonių atsakomybę, viešumą arba reputaciją ir kt. Viešojo valdymo įstaigoms reikšmingi rodikliai turėtų būti visuomenės gėris ir socialinis priimtinumas. Projektų veiksmingumas turi būti matuojamas pagal tai, ar jie atliepia piliečių poreikius ir atitinka socialinės sanglaudos normas.“ (EuCAN – Europos prieinamumo koncepcijos tinklas ir Nacionalinis negalios informacijos centras „Info-Handicap“. 2013. „Design for All in progress, from theory to practice“. Liuksemburgas, p. 22. ISBN 978-2-919931-72-9).
Universaliojo dizaino plėtros procesai
Universaliojo dizaino strategija reikalauja tarpdiscipliniškumo planuojant, plėtojant, įgyvendinant ir vertinant projektus. Efektyvūs dalyvavimo procesai svarbūs tam, kad būtų įtrauktas platus vartotojų spektras, jie skatina ir demokratinius procesus. Universalusis dizainas nebūtinai reikalauja iš esmės naujų darbo procesų, tačiau jam būtinas platus vartotojų organizacijų ir įvairių tipų vartotojų dalyvavimas. Daugiausia dėmesio skiriama neįgaliųjų patirčiai, tad neįgaliųjų organizacijos yra svarbūs bendradarbiavimo partneriai plėtros procesuose ir užtikrinant sprendinių kokybę.
Atliekant paprastas užduotis, kai taikomi patikrinti ir pripažinti sprendimai bei standartai, vartotojų dalyvavimas įprastai nebūtinas. O kompleksinėms užduotims, visiems tinkamų sprendinių kūrimui, planavimui remiantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu, naujovių kūrimui ir universaliojo dizaino konkretinimui būtinas platesnio vartotojų rato dalyvavimas. Universalusis dizainas reikalauja tikslumo kuriant, eksploatuojant ir prižiūrint sprendinius. Paklaidų ribos nedidelės, dėl įgyvendinimo klaidų ir priežiūros trūkumo gali išnykti sprendinio universalumas (Norvegijos aplinkos ministerija [interaktyvus]. 2007. ,,Universalusis dizainas: sąvokos išaiškinimas“, teminis pranešimas. Prieiga per internetą – http://www.universell-utforming.miljo.no/file_upload/engoglitauisk.pdf).
Kuriant universaliojo dizaino produktus būtina laikytis keleto bendrųjų principų. Pirma, kompleksiškumo – apimti įvairias priemones, kuo plačiau ir daugiau komponentų, pavyzdžiui, įrengus visiems tinkamą įėjimą į patalpas, privalu visiems pritaikyti ir kitas statinio patalpas, tarkime, tualetą. Antra, vientisumo – trasos prieinamumas keliaujant tam tikru maršrutu turi būti nenutrūkstamas.
