Blog

UNESCO pasaulio paveldo statusas – ne tik prestižas

UNESCO
Gyčio Oržikausko nuotr.

UNESCO pasaulio paveldo vertybės – valstybės prestižas. Nors Lietuva maža valstybė, globaliu mastu įvertinti net keturi kultūros paveldo objektai. Tai turėtų būti ne tik garbė, tačiau ir didelė atsakomybė. Visgi naujausiais Valstybinės kultūros paveldo komisijos duomenimis, praktikoje UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos ir kitų tarptautinių dokumentų nuostatos nėra taikomos – Lietuvos teisės aktai nesuderinti su konvencijos nuostatomis, o dažnai netgi joms priešingi.

Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašyti Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė ir Struvės geodezinis lankas. Nors greitu metu bus minimi visų vertybių įtraukimo į pasaulyje prestižiškiausią ir aukščiausią kultūros bei gamtos paveldo objektų kokybę ženklinantį sąrašą garbingi jubiliejai, Lietuva iki šiol nėra priėmusi nacionalinės politikos šių vertybių apsaugai, išsaugojimui ir pristatymui užtikrinti. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Konstitucinio teismo sprendimus tarptautinės konvencijos yra Lietuvos Respublikos įstatymai, todėl turėtų būti taikomos tiesiogiai, tačiau praktikoje dauguma Konvencijos nuostatų šalyje nėra įgyvendinamos.

Dėl esamos teisinės kolizijos tarp įstatymų paveldo apsaugos srityje pastaraisiais metais daugėja konfliktų tarp visuomenės, verslo ir vykdomosios valdžios institucijų, ypač didelėse, sudėtingose Lietuvos pasaulio paveldo vietovėse kaip Vilniaus istorinis centras ir Kuršių nerija. Dar 2004 m. UNESCO misijos tarptautiniai ekspertai ataskaitoje apie paveldo vertybių apsaugą Vilniuje konstatavo, jog nėra aiškus savivaldybės ir Kultūros ministerijos teisių ir atsakomybės už Vilniaus istorinio centro apsaugą pasidalijimas. Nuo to laiko situacija nepasikeitė.

Dėl nacionalinės teisės neatitikimų iki šiol Lietuvoje nepavyksta įvykdyti Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairėse nustatyto reikalavimo kiekvienai pasaulio paveldo vertybei privalomai turėti patvirtintą valdymo planą arba valdymo sistemą, kur būtų nurodyta, kaip bus išsaugota vertybės išskirtinė visuotinė vertė. Kuršių nerija ir Kernavė turi valdymo sistemas, nustatytas pagal Saugomų teritorijų įstatymą, tačiau jos neatitinka Pasaulio paveldo konvencijoje ir gairėse numatytų reikalavimų. Miestų dalis apimančios urbanistinės vietovės – Vilniaus istorinis centras ir siūlomas Kauno modernizmo urbanistinis kraštovaizdis teisinės valdymo sistemos neturi. Atitinkamai neapibrėžta pasaulio paveldo vietovės valdytojo sąvoka, neįteisintos jo pareigos, teisės, atsakomybė ir kompetencijos.

Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, antrindama Paveldo komisijai pabrėžė, jog vietos valdytojo paskyrimas ir jo dalyvavimas vykdant priežiūrą, stebėseną yra vienas esminių sėkmingo pasaulio paveldo išsaugojimo kriterijų. Lietuvoje iki šiol pasaulio paveldo objektų vietos valdytojo funkcijas žodiniu susitarimu vykdo specialistai, kurių pareigybių aprašymuose, o dažnai ir institucijų nuostatose, nėra įtvirtinta funkcija koordinuoti darbus, siejamus su pasaulio paveldo vertybei keliamais tarptautiniais reikalavimais.

Paveldo komisija ragina Vyriausybę skubiai parengti ir Seimui pateikti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo papildymą, nustatant, jog kultūros vertybėms, įrašytoms į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, taikomi UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijoje nustatyti reikalavimai. Taip pat akcentuojama būtinybė įteisinti valdymo planų privalomumą bei numatyti nacionalinius koordinatorius ir vietos valdytojus.

UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija priimta 1972 m., Lietuva prie jos prisijungė 1992 m. ir taip įsipareigojo saugoti Lietuvoje esantį pasaulio kultūros ir gamtos paveldą bei užtikrinti, kad būtų imamasi veiksmingų ir aktyvių priemonių jį apsaugoti, išsaugoti ir pristatyti. Su šia konvencija taip pat susiję nemažai kitų UNESCO konvencijų, rekomendacijų ir pasaulinių programų, kas yra laikoma bendru kultūros paveldo srities standartu.

Paveldo komisija sistemingai analizuoja, kaip Lietuva vykdo Pasaulio paveldo konvencijoje nustatytus įsipareigojimus ir užtikrina į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų vertybių – Vilniaus istorinio centro, Kuršių nerijos, Kernavės archeologinės vietovės ir Struvės geodezinio lanko – apsaugą.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos inf.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.